Prieš devynerius metus broliai Šarūnas ir Mantas Joneikiai nusprendė pakvailioti Gatvės muzikos dienoje. Užsiregistravę groti, jie turėjo paskubomis sugalvoti pavadinimą – taip atsirado grupė „Garbanotas bosistas“.
Grupė, praėjusį mėnesį sutrumpinusi savo pavadinimą iki „Garbanotas“, atsidūrė M.A.M.A. apdovanojimų rengėjų dėmesio centre.
Paskelbus, kas pretenduoja į statulėles, kurios kitų metų sausio 25-ąją bus dalijamos Kauno „Žalgirio“ arenoje, paaiškėjo, kad „Garbanotas“ – tarp lyderių.
Grupė pretenduoja net į keturis apdovanojimus – Metų grupės, Metų roko grupės, Metų albumo (už pernai gruodį išleistą diską „Room For You“) ir Metų vaizdo klipo (už prieš kelias savaites pristatytą darbą „Liūdnos akys“).
„Smagu, kad atkreipia dėmesį, seka, ką mes veikiame. Bet sykiu ir šiek tiek juokinga“, – šyptelėjo žvaigždėmis savęs tikrai nelaikantys broliai.
Įkvėpė garsus miuziklas
Vieną M.A.M.A. statulėlę „Garbanotas“ jau turi – prieš trejus metus buvo pripažinti geriausia alternatyviosios muzikos grupe.
Tačiau groti ceremonijoje jiems dar neteko – kaip juokdamasis prisiminė 30-metis gitaristas Mantas, sykį jiems buvo pasiūlyta M.A.M.A. scenoje pasirodyti pagal fonogramą.
„Mes to tiesiog nemokame. Kai buvome paaugliai, mums atrodė keista dalyvauti tokiuose renginiuose, kurie labiau susiję su popmuzika. Bet laikai keičiasi, reikia priimti tuos pokyčius, visur dalyvauti“, – svarstė 27-erių grupės dainininkas Šarūnas.
Grupė nesuka galvos, ar ką nors laimės, nors mano, kad klipas „Liūdnos akys“ tikrai nusipelno kokio nors rimtesnio įvertinimo. Tačiau dabar muzikantams labiau rūpi praėjusią savaitę išleistas albumas „Paskutinė saulė“.
Klipas „Liūdnos akys“:
Naujajame albume skambanti muzika – gerokai kitokia nei ta, kurią „Garbanotas“ grojo prieš šešerius metus, kai pamažu pradėjo atkreipti į save dėmesį Lietuvos muzikos pogrindyje.
Nuo kiek griežtesnio, roko klasika dvelkusio roko grupė pasuko prie melodingesnės, svajingos muzikos. Visos naujojo albumo dainos įrašytos lietuviškai, nors anksčiau grupė dažniausiai dainuodavo angliškai.
Nepasikeitė viena – „Garbanoto“ muzikoje juntama ryški praėjusio amžiaus septintojo ir aštuntojo dešimtmečių psichodelinio roko įtaka.
Naują albumą įkvėpė ir kiek netikėtas šaltinis – senoji lietuviška estrada ir brolių nuo mažens pamėgtas Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“.
„Ten nuostabiai papasakota istorija – ir skambesiu, ir tekstais. Norėjome, kad ir mūsų albumas būtų toks vientisas, neštų žinią, turėtų tam tikrą siužetą.
Kai jau klausiausi pabaigto įrašo, pravirkau. Manau, mums pavyko užfiksuoti įdomią jausmų kaitą – albumas prasideda chaotiškai, baigiasi šviesiai“, – pasakojo Š.Joneikis.
Skinasi kelią į užsienį
Šią savaitę grupė albumą pristatė koncertu Vilniuje, o šeštadienį surengs pasirodymą Kaune, kultūros centre „Tautos namai“, nors pastaruoju metu vis dažniau koncertuoja užsienyje.
Prieš porą savaičių „Garbanotas“ grojo Italijoje, per pastaruosius kelerius metus surengė pasirodymus žinomuose Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Slovėnijos, Estijos, Vokietijos ir kitų šalių festivaliuose, o šį rudenį buvo išskirta kaip viena iš septynių perspektyviausių Europos grupių, įtrauktų į tarptautinę mainų programą „Europavox“.
Lietuvoje grupės akcijos irgi nuolat kyla – iš nedidelių klubų „Garbanotas“ išaugo iki grupės, kuri dažnai kviečiama pasirodyti didelėse miestų šventėse ir festivaliuose, o spalį Vilniaus „Siemens“ arenoje apšildė JAV roko žvaigždės Jacko White’o koncertą.
Visa tai muzikantams dar neseniai nė nesisapnavo. „Garbanoto“ nariai atrodo netipiški muzikos pasaulio žmonės – ramūs, kiek melancholiški, vilkintys nutįsusius megztinius ir nemokantys maivytis prieš fotoaparatus.
Tačiau tai netrukdo jiems pritraukti labai įvairių klausytojų. Abu broliai pastebėjo, kad grupės koncertuose netrūksta vyresnio amžiaus žmonių: „Jie prieina ir sako, kad mūsų muzika primena jų jaunystę. Mums tai labai patinka.“
Groti išmokė vienuoliai
Grupė atsirado kaip pomėgis gana neįprastomis aplinkybėmis.
„Kai man buvo trylika, o Šarūnui – dešimt, mūsų šeima buvo ant subyrėjimo ribos. Tėvai surado prieglobstį: pradėjome dalyvauti pranciškonų stovyklose. Šalia jauni vienuoliai grojo gitaromis, tai mus sužavėjo, iš jų ir išmokome. Taip viskas ir prasidėjo“, – pasakojo Š.Joneikis.
„Šiandien esame apie vidurį: nei pogrindžio, nei popmuzikantai. Bet mums gerai“, – svarstė M.Joneikis.
Muzika abiem broliams yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tačiau jie turi ir kitų darbų.
Mantas studijavo filologiją, o Šarūnas – dailę. Šarūnas kuria vizualinius darbus, yra sukūręs viršelį ne vieno Lietuvos atlikėjo, taip pat – ir naujausiam „Garbanoto“, albumui.
Mantas ketverius metus dirbo mokykloje pirmokų auklėtoju, vėliau – matematikos, fizikos, etikos mokytoju.
„Vien iš muzikos pragyventi ne visada pavyksta, tenka prisidurti kitur. Esame daug ką išbandę – nuo statybų iki vertimų.
Padirbęs mokytoju, supratau, kaip tai sunku, kiek emocijų reikalauja. Taip, tas darbas nuostabus, bet po ketverių metų pasakiau „užteks“. Palyginti su mokytojais, muzikantai gyvena neblogai“, – atviravo M.Joneikis.
