Šią savaitę Kauno Vytauto Didžiojo universiteto salėje ir Vilniaus kongresų rūmuose skambės neįtikėtinas jo ir dainininkės Evelinos Sašenko duetas, paskleisiantis ramią ir romantišką Kalėdų dvasią.
– Kaip jums pavyksta išgyventi skubų ir triukšmingą Kalėdų laikotarpį? Jūsų jaunystėje tokio lėkimo gal nė nebuvo?
– Nuvilsiu. Man šis laikas – ramus. Tai prieš daugybę metų periodas tarp švenčių atrodė išprotėjęs – daugybė pasirodymų, koncertų. Muzika man – vis dar malonus hobis, intymius muzikinius monologus rezgu pats, nesiverčiu per galvą juos siūlydamas, nesiperšu.
Manęs niekada neapimdavo Kalėdų psichozė, gimtadieniai, jubiliejai nebuvo svarbūs. Kas gi žmonėms nutinka, kad švenčia taip, tarsi karštligiškai bėgtų nuo mirties? Visi nervingi, važinėja įžūliai, skuba, lekia.
O juk turėtų būti atvirkščiai – šiuo laiku būtina atsigręžti į taiką, ramybę, susikaupimą. Na, netapkim švenčių įkaitais! Pažiūrėjau per televizorių juodąjį penktadienį ir nieko nesupratau – negi tikrai žmonės mušasi dėl daiktų?!
– O kas jums svarbiausia per šventes?
– Per šventes, paprastomis dienomis ar tuomet, kai esu scenoje, man svarbu transliuoti, kas glūdi žmogaus viduje, kas dvasinga. Giliai paslėptus dalykus kartais gali ištraukti laiku išgirstas eilėraštis, daina ar suskambėjusi muzika.
Kalėdos man nuo vaikystės yra paslaptis. Joje susipynęs tikėjimas ateitimi, saldainiai, mandarinai, ant eglutės šakų išmėtyti vatos gniužulai. Ir daug sniego, kurio per šventes mano vaikystėje netrūkdavo. Kai esi mažas, vaizduotė žaidžia savus žaidimus, paskui jie išsilieja kūryboje.
– Jūs pats rašote savo dainas? Koks yra kūrybos procesas?
– Mano dainose nėra nieko slapto ir chronologinio, tačiau vadinu jas savo muzikiniais dienoraščiais. Muzikos akordus rankioju pagal savo emocinę būseną, argi ne taip pat į dienoraštį užrašome žodžius? Nekuriu socialinių tekstų, kalbu apie tai, kas man svarbu. Pirmiausia visada gimsta muzika, tik paskui prie jos derinu tekstą. Negaliu sakyti, kad tai – poezija, tiesiog dainos.
– Ar esate parašęs dainų apie šventes? Apie Kalėdas?
– Yra tokios dainos – „Šią naktį Dievas barstė sniegą“ arba „Elegiškai sninga“. Abi jos gimė prieš Kalėdas, kai rašiau apie jas negalvojau, tačiau buvo daug sniego, taigi, nuotaika liko.
– Ar kurią nors iš jų išgirsime koncerte „Neįtikėtini duetai“?
– Kadaise buvau pagalvojęs, kad būtų įdomu, jei kuris iš dainininkų ar dainininkių padainuotų mano dainą, norėčiau paklausyti iš šalies. Be galo įdomu savo kurtus monologus išgirsti atliekamus ansamblio.
Nuostabu, kad profesionalūs muzikantai mokosi groti mano gabalą iš natų, o kartu su manimi mano vyrišką monologą dainuoja moteris. Bus smagu paklausyti, kaip šneka dešinysis pusrutulis su kairiuoju. Iš tiesų koncerte skambės odė moteriai. Tai bus dainos „Akacija“ ir „Chiromantija“.
– Ar jums kada nors kas nors būrė ateitį iš rankos?
– Gal jaunystėje... Tuometis laikas buvo dosnus informacijos, nerūšiuodavome jos. Dabar, jei mane gatvėje pagautų čigonė ir įsiūlytų būrimą iš rankos, aš pirmiausiai griebčiausi už kišenės.
