2019 metų balandžio 28-ąją į festivalio sceną kils legendinis amerikiečių džiazo vokalistas, superhito „Don't Worry, Be Happy“ autorius Bobby McFerrinas.
Net dešimt prestižinių „Grammy“ statulėlių pelnęs dainininkas koncertuos Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Tai bus antrasis Bobby McFerrino pasirodymas „Kaunas Jazz“ – į Kauną jis grįš po aštuonerių metų pertraukos. Ankstesnis dainininko pasirodymas, įvykęs Kauno sporto halėje, tapo vienu ryškiausių koncertų per visą „Kaunas Jazz“ istoriją.
Susižavėję klausytojai šiam vokalo genijui tada sukėlė ovacijas, o viso pasirodymo įrašas buvo išleistas ir DVD.
„Bobby McFerrinas pastaruosius kelerius metus koncertuoja nedaug ir atidžiai renkasi pasirodymus. Džiaugiamės, kad jis priėmė mūsų kvietimą sugrįžti į Kauną, kuris 2011-aisiais jam paliko gerą įspūdį.
Bobby taps ryškiausia 2019-ųjų „Kaunas Jazz“ pavasario žvaigžde“, – sakė festivalio meno vadovė Indrė Jučaitė.
Beje, į šių metų festivalį „Kaunas Jazz“ lapkričio 30-ąją Vilniaus salėje „Compensa“ vainikuosiančio portugalų dainininko Salvadoro Sobralio koncertą visi bilietai buvo išpirkti, iki jo dar likus kelioms savaitėms.
Todėl džiazo gerbėjams patariama bilietais į Bobby McFerrino pasirodymą pasirūpinti iš anksto.
68-erių Bobby McFerrinas vadinamas geriausiu džiazo vokalistu pasaulyje, ir tai tikrai nėra pernelyg skambus komplimentas. Jo gastrolių tvarkaraščiai sudaromi keletui metų į priekį.
Vieniems jis – tas linksmai nusiteikęs vyrukas, kuris įrašė visame pasaulyje garsią dainą. Kitiems – vokalo genijus, su kuriuo neįmanoma lygintis. Tretiems – nenuorama, kiekvienu nauju projektu sugebantis nustebinti, kai, regis, tai jau net nebeįmanoma. Ketvirti jį tiesiai šviesiai vadina šių dienų Mozartu.
B.McFerrino koncertuose plojo kone visų didžiųjų pasaulio miestų publika. Nuo Brazilijos iki Jungtinių Arabų Emyratų – turbūt nerasite kampelio, kuriame žiūrovai būtų abejingi šio muziko sugebėjimams.
Galbūt pasimėgaudami klausotės jo atliekamų „The Beatles“ dainų interpretacijų, o gal susižavėjote, internete pamatę, kaip Bobby priverčia tūkstatinę minią kartu su juo dainuoti J.S.Bacho preliudą „Ave Maria“.
Bet kuriuo atveju – jei mėgstate džiazą (ir šiaip gerą muziką), žinia apie B.McFerrino atvykimą negali nedžiuginti
„Bobby keturių oktavų balsas ir technika – antžmogio. Koncerte jis prieš žiūrovų akis tarsi virsta strazdu, marsiečiu, operos sopranu, vaiku, trimitu“, – žavisi JAV žurnalas „Nesweek“.
Pianistas Herbie Hancockas apie Bobby atsiliepia ne mažiau šiltai: „Jis sugeba išeiti į sceną ir čia pat sukurti kažką, kas sminga tiesiai į žiūrovų širdis. Neįtikėtina“.
Kiekvienas vakaras su Bobby – kupinas spontaniškų atradimų. Kai B.McFerrinas vienas žengia į sceną prieš kelis tūkstančius žiūrovų, jis dažnai neturi žalio supratimo, kokia muzika tą vakarą skambės. Viskas – spontaniška, nesurepetuota ir nesuvaidinta.
Muzikalioje šeimoje augęs Bobby McFerrinas išgarsėjo 1984-ųjų albumu „The Voice“ – tai buvo pirmoji džiazo istorijoje plokštelėje, kurios įrašams buvo panaudotas tik vieno vokalisto balsas.
Sudėtingas vokalo melodijas vokalistas raitė, delnu daužydamas krūtinę ir taip išgaudamas perkusijos garsus. Nieko panašaus pasaulis nebuvo girdėjęs.
Tačiau labiausiai Bobby išgarsinęs karjeros epizodas nutiko 1988-aisiais. Tuo metu jis kūrė eksperimentinį albumą „Simple Pleasures“, kuriame savo balsą įrašų technikos pagalba „padaugino“ kelis sykius – lyg šešių vokalistų sudainuotas melodijas iš tiesų traukė vienas Bobby.
Albume atsirado vietos per keletą valandų sukurtai dainai „Don't Worry, Be Happy“. Paprasta, švelnaus optimizmo kupina melodija muzikos pasaulyje sukėlė sprogusios bombos efektą.
Ją niūniavo ir tebeniūniuoja visame pasaulyje – nuo Pekino iki Aliaskos. Dainos pavadinime skambėję žodžiai tapo bendrine fraze, „Grammy“ ceremonijoje ji nuskynė net tris prestižinius apdovanojimus ir tapo pirmuoju a capella įrašytu kūriniu, pakilusių į JAV populiariausių dainų šimtuko viršūnę.
Užuot bandęs iškepti dar vieną tokio paties stiliaus hitą, Bobby nėrė į dar netyrinėtus vandenis.
Kartu su violončelės virtuozu Yo -Yo Ma jis įrašė plokštelę „Hush“, (1991 m.), kuri irgi sulaukė didelio dėmesio.
Su garsiu pianistu Chicku Corea – albumus „Play“ (1992 m.) ir „The Mozart Sessions“ (1996 m.), kuriuose skambėjo muzika, per patrankos šūvį nutolusi nuo garsiosios dainos.
O kur dar su kameriniu orkestru įrašytas albumas „Paper Music“, Afrikos ir Artimųjų Rytų ritmais pagrįstos improvizacijos albume „Circlesongs“ ar etninės muzikos šventė su Richardu Bona ir Ch.Corea įrašytame diske „Beyond Words“.
Klausantis B.McFerrino diskografijos, apima virpulys – kaip vieno žmogaus galvoje sutelpa tiek įvairių minčių?
O juk ir tai – dar ne viskas. Tarp Bobby projektų – „balsų orkestras“ „Voicestra“, demonstruojantis, regis, neišsemiamas žmogaus vokalo galimybes.
Improvizacijų opera „Bobble“ pasakojanti Babelio genties istoriją. F.Chopino kūrinių programa, aranžuota bigbendui.
Koncertai su H.Hancocku, dirigavimas orkestrui įžymiajame Milan „La Scala“ ir kituose teatre.
Vienas lietuviams įdomių jo karjeros epizodų – 2010-aisiais išleistas albumas „VOCAbuLarieS“, kurio viršelyje pavadinimas užrašytas keliolika kalbų. Tarp jų – ir lietuvių. Dainininkas, beje, yra gimęs kovo 11-ąją. Sutapimas?
„Bijau, kad taip. Dėl albumo viršelio sprendė dizaineris. Tačiau man labai smagu lankytis Lietuvoje“, – juokiasi į „Kaunas Jazz“ sugrįžtantis dainininkas.
Muzikos mylėtojus iš visos Lietuvos į Kauną kasmet kviečiantis festivalis „Kaunas Jazz“ 2019-ųjų balandį vyks jau 29-ąjį kartą. Daugiau jo žvaigždžių bus paskelbta dar šįmet.
Bobby McFerrino koncerto ištrauka – giesmė „Ave Maria“:
