Grupės muzikantai vakar rankose jau laikė ką tik iš fabriko atkeliavusį albumą „Sad Human“.
Bilietai į penktadienio vakarą rengiamą jo pristatymo koncertą sostinės Šv.Kotrynos bažnyčioje buvo išgraibstyti taip greitai, kad teko paskelbti papildomą pasirodymą.
Į jį bilietų irgi beveik neliko – abu koncertai vienas po kito vyksta šiandien.
Po šešerių metų pertraukos naują albumą įrašiusi grupė jame ryškiai atskleidžia savo kūrybos pokyčius – šiandien ji skamba visai kitaip nei dešimtmečio pradžioje.
„Golden Parazyth“ išgarsėjo kaip energingos elektroninės muzikos grupė – pavyzdžiui, jos kūrinys „Regatta Of Happiness“ buvo tapęs vasaros festivaliuose iki paryčių vykstančių šokių himnu.
Buvo metas, kai scenoje „Golden Parazyth“ pasirodydavo dviese – sintezatoriais ir kompiuteriais apsiginklavę Giedrius Širka (35 m.) ir Aurimas Vilkišius (30 m.).
Dabar jos sudėtis primena roko grupę, o scenoje šį savaitgalį pasirodo net aštuoni muzikantai.
Pasikeitė ir muzika – ji tapo mąslesnė, atsirado daugiau gyvų instrumentų, stilius irgi kitoks nei anksčiau. Savo senųjų hitų „Lapė“ ar „Regatta Of Happiness“ grupė į šį savaitgalį rengiamų koncertų programą neįtraukė.
„Jei labai reikia priskirti kokiam nors žanrui, sakome, kad tai – alternatyvi popmuzika. Nors daug kas keitėsi, niekur nebėgome nuo melodijų, jos visada buvo mūsų muzikos pagrindas“, – aiškino portalo lrytas.lt konferencijoje prieš koncertus albumą pristačiusios grupės pagrindinis vokalistas G.Širka.
Sudomino žymų dailininką
Visos devynios naujojo albumo dainos – anglų kalba ir visose pilna pamąstymų apie gyvenimo grožį, problemas, liūdesį.
Jas iliustruoja viršelyje panaudotas vieno žymiausių šių dienų Lietuvos dailininkų Stasio Eidrigevičiaus darbas. „Golden Parazyth“ negali atsidžiaugti, kad pavyko jį sudominti savo muzika.
„2010-aisiais atradau Stasio darbus, jie man paliko milžinišką įspūdį – kaip Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai.
Pradėjau persekioti S.Eidrigevičių internete, sekti visus jo darbus.
Kartą nuvažiavau į jo parodą, pabendravome, užsimezgė ryšys. Jis norėjo išgirsti mūsų muzikos, pakvietėme į studiją, išgėrėme vyno, pagrojome jam. Taip viskas ir prasidėjo“, – pasakojo G.Širka.
Albumo viršeliui 69-erių S.Eidrigevičius leido panaudoti savo kūrinį, kuris grupei atrodė labiausiai atspindintis lengvai melancholišką muzikos temą.
„Mums ši pažintis aukso vertės. Stasys – nuostabus menininkas, 30 metų gyvena Lenkijoje, bet nė kiek nepamiršo lietuvių kalbos.
Vis susisiekiame – jis parašo, kad yra Meksikoje su studentais, paleido jiems mūsų dainą, visiems patiko. Tie, kurie įsigis šį albumą, iškart gaus du meno kūrinius – mūsų muziką ir Stasio darbą“, – džiaugėsi G.Širka.
Nesako „ne“ „Eurovizijai“
Savo muzikos pokyčius grupė vadina natūralia evoliucija – tiesiog keičiasi požiūris, skonis, idėjos. Kai kurių savo įrašų, pavyzdžiui, 2012-ųjų albumo „Long Way Home“ ar praėjusiame dešimtmetyje išgarsėjusios dainos „Lapė“, grupės nariai net nenori klausytis – jau nekalbant apie jų atlikimą koncertuose.
Ne tik Lietuvoje, bet ir žinomuose Olandijos, Estijos, Austrijos festivaliuose groję lietuviai sako, kad yra visiškai susitelkę į kūrybą ir net ir mažoje mūsų šalyje gali iš jos pragyventi.
Ateities planuose – dar daugiau kūrybos, o gal ir netikėtų eksperimentų.
Pavyzdžiui, paklausti, ar neketina dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje, „Golden Parazyth“ nepasakė griežtai „ne“.
„Jei turėtume tinkamą dainą – kodėl ne? Į atranką atlikėjai eina arba pasireklamuoti, arba jausdami, kad turi tinkamą kūrinį.
Taip reklamuotis – ne mūsų stilius. Bet niekada neatsižadėk kalėjimo, vargetos terbos ir „Eurovizijos“, – juokėsi G.Širka.
Po sėkmingų koncertų Vilniuje grupės laukia susitikimas su gerbėjais Kaune – mieste, iš kurio kilę pagrindiniai „Golden Parazyth“ nariai.
Čia grupė koncertuos sekmadienį – pasirodymas įvyks „Žalgirio“ arenos amfiteatre.
