Į Lietuvą antrą sykį užsukusi grupė Vilniaus salėje „Compensa“ surengė pasaulinių gastrolių koncertą, kuriame pristatė šį rudenį išleistą albumą „For Ever“.
Prieš ketverius metus visame pasaulyje išgarsėjusi grupė šįmet į sceną sugrįžo kiek pasikeitusi. „Negalėjome nutuokti, kaip klausytojai į tai reaguos“, – prieš koncertą lrytas.lt sakė grupės įkūrėjas Joshas Lloydas-Watsonas.
Kai 2014-aisiais “Jungle” muzika užkariavo britų radijo bangas, nustebę žurnalistai ją vadino paslaptingiausia šios šalies grupe.
Nors debiutinis grupės albumas muzikantų gimtinėje pakilo į populiariausiųjų dešimtuką ir buvo nominuotas prestižiniam „Mercury“ apdovanojimui, ilgai beveik niekas nežinojo, kas jį sukūrė.
Grupės įkūrėjai, bendraamžiai vokalistai ir muzikantai J.Lloydas-Watsonas ir Tomas McFarlandas, nesirodė vaizdo klipuose ir „Jungle“ pristatančiose nuotraukose, slėpė savo vardus ir prisistatydavo tiesiog „J“ ir „T“.
Tai nesutrukdė, o gal net padėjo „Jungle“ pritraukti dėmesio – aštuntojo dešimtmečio soulu, „disco“ ir šių dienų elektronika dvelkianti muzika, koncertuose aštuonių muzikantų grupės atliekama visiškai gyvai, surado atgarsį abiejose Atlanto pusėse. Jos dainos greitai atsidūrė populiarių TV serialų ir reklamų garso takeliuose.
Žiūrovams ir kritikams ypač didelį įspūdį padarė grupės koncertai, kurie kartais apibūdinami kaip „bauginančiai nuostabūs“. „Jungle“ nariai scenoje groja su tokiu užsidegimu ir energija, jog tai kartais atrodo net sunkiai suderinama su melodinga ir dažnai gana švelnia grupės muzika. Neatsitiktinai dar prieš trejus metus grupė pelnė Europos festivalių apdovanojimą – kaip geriausias koncertinis kolektyvas.
Įvertinti tai lietuviai jau galėjo – 2015-aisiais britai grojo Rumšiškėse, festivalyje „Granatos Live“.
Tačiau rugsėjį išleistas antrasis grupės albumas „For Ever“ yra kitoks nei pirmasis – jis toks atviras ir nuogas, kad kartais net nejauku klausytis.
Priežastis – poros metų atostogas pasiėmę grupės lyderiai (beje, pažįstantys vienas kitą nuo vaikystės ir lankę tą pačią mokyklą), atrodo, net asmeniniame gyvenime yra stebėtinai panašūs.
Abu jie per pastaruosius kelerius metus įsimylėjo, abu panašiu metu išsiskyrė su savo merginomis. O tada širdgėlą ir prisiminimus apie sudužusią meilę sudėjo į naujas dainas.
„Tam tikra prasme naujos dainos labiau skirtos mums patiems, nei kam kitam. Jos – labai asmeniškos, atsiradusios sudėtingu metu mūsų asmeniniame gyvenime. Dainos, kurios mums patiems tapo vaistais.
Juk nieko naujo – kai mums liūdna ar gera, kone kiekvienas turime kokią garsią dainą, kurią tuo metu norisi garsiai paleisti. Mes patys parašėme dainas, kurios mums padeda jaustis geriau. Rašėme apie savo emocijas, todėl mums nebuvo taip jau svarbu, patiks kam ar ne“, – pasakojo muzikantas.
Net jei dainose yra melancholiškų motyvų, scenoje „Jungle“ išliko energingi ir užvedantys – ypač antroje koncerto pusėje žiūrovai šoko, linksminosi ir triukšmavo taip, jog visos liūdnos istorijos apie dabartinę grupės kūrybą išgaravo iš galvos.
Tiesa, akivaizdu, kad Lietuvoje ši grupė nėra taip gerai žinoma, kaip kai kuriose kitose Europos šalyse – žiūrovų susirinko keliskart mažiau, nei galėjo sutalpinti „Compensa“ salė.
Po „apšildančio“ lietuvių dainininko Justino Jaručio į sceną žengę britai koncerte yra puikūs – septynių muzikantų grupės balsai ir instrumentai skamba tiksliai lyg įraše.
Prieblanda ir aukso spalvos (kaip albumo viršelis) apšvietimas, už nugarų šviečiantis užrašas „Jungle“ – visa tai primena jaukų naktinį klubą. Taip pat ir muzika, į kurią įsiklausius galima aptikti ir garsių prancūzų „Daft Punk“ skambesio elementų.
Kitaip tariant – labai prabangi muzika fonui, gurkšnojant brangius kokteilius kokiame išskirtiniame vakarėlyje, tačiau ne tokia, kokia galėtų jos atlikėjus paversti superžvaigždėmis.
Grupės nariai irgi ne iš tų, kurie perdėtai stengiasi išjudinti žiūrovus – su publika bendrauja gana nedaug, atrodo visiškai susitelkę į savo muziką.
Tačiau patys mano, kad „Jungle“ įrašuose ir gyvai – gana skirtingi dalykai.
„Manau, kad mūsų koncertuose žmonės pajunta ypatingą cheminę reakciją, pasijunta labai gerai, iš įrašo tai nebūtinai gausi. Kai ateinate į „Jungle“ pasirodymą, matote visas pastangas, energiją, tikėjimą, kuriais paremta mūsų muzika.
Būna grupių, kur visas dėmesys tenka dainininkui ar porai muzikantų, esančių priekyje, kiti atrodo tarsi mažiau svarbūs. O „Jungle“ – kolektyvas tikrąja šio žodžio prasme“, – prieš pasirodymą pasakojo Joshas.
Scenoje tai jautėsi – visi muzikantai atrodė kaip vienas kūnas, be jokių kurio nors iš jų bandymo išsišokti ar atkreipti į save daugiau dėmesio.
Iš Vilniuje susirinkusios publikos veidų (tarp jų buvo ir grupės „Golden Parazyth“ vokalistas Giedrius Širka, renginių organizatorė Agnė Grigaliūnienė bei dar keli žinomi Lietuvos pramogų pasaulio veikėjai) atrodė, kad koks trečdalis jos į koncertą užsuko, nes gerai žino „Jungle“ muziką, o kiti – tiesiog iš smalsumo ar paveikti reklamos.
„Sakykite, mane atsivedė bičiulis, sakė, kad čia bus džiazrokas. Bet čia juk ne džiazrokas?“ – priėjęs paklausė vienas vyresnio amžiaus žiūrovas.
Net ir pataikius ne ten, kur norėta, tikriausiai nebuvo priežasčių nusivilti - „Jungle“ groja specifinę, bet melodingą, retro padažu gausiai aplaistytą muziką, dėl kurios išsiskiria iš daugybės konkurentų.
Bet Lietuvoje (kaip ir Latvijoje ir Estijoje, kur į šios grupės pasirodymus irgi nesusirinko minios) kol kas ji išlieka daugeliui neatrastas malonumas. Dėl to šiek tiek gaila.
