Sekmadienio vakarą Vilniaus salėje „Compensa“ koncertą surengusi grupė jau galėtų papasakoti daug nuotykių, kurie jiems primena Lietuvą.
Ši grupės viešnagė mūsų šalyje – jau devintoji. „Gus Gus“ yra groję ir Katedros aikštėje Vilniuje, ir ant Baltijos jūros kranto, o iki šiol paskutinis jos koncertas mūsų šalyje prieš trejus metus vyko Karklės festivalyje.
Pagal koncertų Lietuvoje skaičių, jei į šią statistiką neįtrauksime Rusijos popžvaigždžių, su šiais islandais gali lygintis nebent suomių violončelininkai „Apocalyptica“, kurie mūsų šalyje jau lankėsi dešimt sykių.
Tiesa, tai vis dar neišmokė dalies „Gus Gus“ gerbėjų teisingai tarti grupės pavadinimą – net ir reklamos klipuose jis kartais išrėkiamas „gas gas“ (iš tiesų reikia tarti „gus gus“, nes tai, anot grupės narių, rimuojasi su kuskusu).
Tiesa, jau 23 metus gyvuojanti islandų grupė, grojanti svaigią, melodingą, hipnotizuojančią šokių muziką, į Vilnių po kelerių metų pertraukos sugrįžo kiek pasikeitusi.
Nuo ankstesnio albumo „Mexico“, pasirodžiusio prieš ketverius metus, „Gus Gus“ sudėtis sumažėjo perpus – joje dabar tėra du nariai, pagrindinis muzikos autorius ir prodiuseris Biggi Veira bei dainininkas Danielis Agustas (beje, prieš beveik trisdešimt metų dainavęs „Eurovizijoje“, ten nepelnęs nė vieno balo ir iki šiol besijuokiantis iš šio savo biografijos fakto).
Tai nereiškia, kad su kitais grupės nariais jie susipyko. Per visą istoriją „Gus Gus“ yra groję keliolika muzikantų – nuo pakvailioti scenoje panorusių architektų ir dizainerių iki garsios dainininkės, filmui „Žiedų valdovas“ kūrinį įrašiusios Emilianos Torrini.
„Gus Gus“ sudėtis, bėgant metams, nuolat didėja ir traukiasi – tai lyg pulsuojantis ciklas, daliai muzikantų nusprendžiant atsitraukti ir pasinerti į savo projektus, o paskui vėl sugrįžtant.
Šios kelionės metu grupė pristato naujausią, dešimtąjį savo albumą – metų pradžioje išleistą „Lies Are More Flexible“.
Laikai, kai „Gus Gus“ buvo vadinami šokių muzikos pasaulio sensacija, o savo dainas remiksuoti jų prašė ir legendiniai britai „Depeche Mode“, jau praėjo, tačiau islandai toliau nesukdami galvos keliauja per pasaulį – daugelyje pasaulio didmiesčių jų pasiklausyti ateina bent tūkstantis žiūrovų.
Ankstesnį sykį Vilniuje „Gus Gus“ grojo Teatro arenoje, kuri jau nugriauta. „Compensa“ salė šiai grupei atrodo kiek per didelė, tačiau ir čia susirinko apie du tūkstančius žiūrovų, tarp kurių šmėžavo ir meilės šiai grupei neslepiantis Andrius Mamontovas, didžėjus Rimas Šapauskas bei kiti „Gus Gus“ gerbėjai.
Pirmasis į sceną „apšildyti“ žiūrovų kilo Leonas Somovas, šįkart stojęs prie didžėjaus pulto.
Kiek po aštuntos vakaro (neįprastai anksti tokiai muzikai) į sceną žengę „Gus Gus“ į Vilnių atvyko be išsižioti verčiančių scenos efektų – tik su stilingu apšvietimu ir dideliu ekranu, kuriame sukosi geometrinės figūros ir šokantys siluetai. Bet į koncerto programą sudėlioję kone visas geriausiai žinomas savo dainas.
Koncertą pradėję naujausiais savo kūriniais „Featherlight“, „Don't Know How To Love“, „Fireworks“, netrukus „Gus Gus“ perėjo prie senesnių dainų, taip smarkiai jaudinančių jų klausytojus.
„Ar buvo geras savaitgalis? Pabaikime jį stipriai. Bus ir senų, ir naujų dainų. Tikrai bus linksma“, – šūkčiojo D.Agustas.
Susidarė įspūdis, kad, grupės sudėčiai sumažėjus, ant jo pečių tenka didesnė našta – vienam išjudinti publiką ir išlaikyti dėmesį. Ir tai D.Agustui patinka – po visą sceną lakstantis, manieringai judantis vokalistas sutrikęs atrodė tik koncerto pradžioje, kai kilo techninių nesklandumų ir į sceną teko iškviesti padėjėją.
Fantastišką atmosferą kurianti „Arabian Horse“ (per kurią bent pusė žiūrovų iškėlė rankas), „Over“, „Add This Song“, „David“, „Crossfade“ – koncerte buvo kone viskas, ko gali norėti „Gus Gus“ muziką dievinantys klausytojai.
Išsišiepęs B.Veira (labai mėgstantis moteriškus drabužius ir makiažą, scenoje avintis aukštakulnius, nors, beje, turi šeimą ir vaikų), plaukus „susilaižęs“, energingai judantis stileiva D.Agustas (šįkart pasidabinęs sijonu) scenoje kūrė vaizdą, kuris turbūt geriau tiktų sausakimšam klubui, o ne didelės salės erdvėms.
Bet tie, kurie per kelerius metus spėjo pasiilgti šios muzikos, liko patenkinti – dar vienas pasimatymas įvyko, ir jis tikrai nebuvo liūdnas.
Džiūgavo ir patys islandai, artėjant beveik dvi valandas trukusio koncerto pabaigai, pakvietę išsidūkti iki paskutinių jėgų likučių ir įspėję, kad gros paskutines dainas: „Mes niekada į sceną neiname bisui“.
„Pamenu, kai grojome Katedros aikštėje. Tai buvo gal prieš dešimt metų (iš tikrųjų prieš septynerius – Red.). Nuo tada pajutome, kad vertiname vieni kitus. Lietuva, visada smagu čia sugrįžti“, – kalbėjo D.Agustas.
Koncertą vainikavus vienam didžiausių grupės hitų „Moss“, ekrane įsižiebė lietuviškas „ačiū“, o kantresni žiūrovai, neskubėję skirstytis, sulaukė ir staigmenos – iš užkulisių išėjęs Biggi Veira juos apsikabino, pozavo nuotraukoms ir dalijo autografus.
Tuo metu užkulisiuose ilsėjęsis D.Agustas neabejojo – į Lietuvą „Gus Gus“ dar sugrįš. „Tikiuosi, nereikės laukti kelerius metus“, – šypsojosi dainininkas.
