Grupė „InCulto“, 2010-ųjų gegužę pamėginusi Europą užkariauti daina „Eastern European Funk“, nepateko į „Eurovizijos“ finalą Osle, o po pusmečio išsiskirstė.
A.Morlencas bandė muzikinę karjerą tęsti su kitais atlikėjais, tačiau prieš šešerius metus išvyko į Vokietiją. Ten gyvena ir dirba iki šiol.
„Prieš metus buvo minčių grįžti gyventi į Lietuvą, bet dabar jų nebėra“, – prisipažino bosistas, gyvenantis Vinkelio miestelyje netoli Frankfurto prie Maino.
Praėjusiame dešimtmetyje A.Morlencas buvo aktyvus ir žinomas Lietuvos muzikinio gyvenimo veikėjas.
„InCulto“ nebuvo vienintelis jo žaidimo laukas. Kartu su šios grupės lyderiu Aurelijus grojo ir projekte TWNKL, taip pat grupėse „Saulės kliošas“, su Linu Adomaičiu suburtoje „UAB Music“, „Freaks On Floor“ ir kituose kolektyvuose.
Išsiskirsčius „InCulto“, Aurelijus bandė tęsti karjerą su Vilija Matačiūnaite suburtoje grupėje „Round’a’Sound“, tačiau po metų pasirinko emigraciją.
Anot muzikanto, išvykti iš Lietuvos paskatino sudėtinga finansinė padėtis.
„Lietuvoje – maža rinka, iš sovietmečio likęs supratimas apie menininkus. Tuo metu kaip muzikantas čia negalėjai nei savo pajamų suplanuoti, nei šeimos turėti.
Tokia savaitgalio veikla, susijusi su alaus pagėrimu šeštadienį, po to išsipagiriojimu sekmadienį ir ėjimu į darbą pirmadienį.
Tiems, kurie muzikai norėjo skirti septynias paras per savaitę, tokiems kaip man, buvo sudėtinga.
Kai nusprendžiau baigti muzikinę veiklą, turėjau krūvą skolų. Penkerius metus Vokietijoje stengiausi iš jų išlipti“, – atviravo A.Morlencas.
Muzikos A.Morlencas nepamiršo – jis linksmai pasakojo, kad persikraustęs į Vokietiją ir pradėjęs dirbti kitus darbus dabar sau gali leisti įsigyti kur kas geresnių instrumentų nei Lietuvoje, kai buvo žinomų grupių narys.
Aurelijus kasdien muzikuoja namie ir, kaip pats sako, groja net geriau nei tais laikais, kai valgė muzikanto duoną.
„Darau tai savo malonumui, negroju su jokia grupe. Į sceną neinu, nepasakyčiau, kad dabar labai to ir noriu. Scena niekada nebuvo mano tikslas. Esmė buvo sukurti produktą.
Perku instrumentus, investuoju į savo studiją. Artimiausius kelerius metus muzika tikriausiai liks antrame plane, o tada gal ką nors ir įrašysiu. O gal pabandysiu ir suprasiu, kad nieko neišeina, nėra ko užsiimti nesąmonėmis“, – svarstė A.Morlencas.
Su kai kuriais buvusiais „InCulto“ nariais jis sutaria gerai, viešėdamas Lietuvoje su jais susitinka, tačiau su J.Didžiuliu nebendrauja.
A.Morlencas neslėpė – „InCulto“ išsiskirstė nelabai draugiškai.
„Didelių pykčių nebuvo, bet niekas nesijautė dėl to išsiskirstymo laimingas, išskyrus galbūt Jurgį. Toje grupėje kitų nuomonė nebuvo svarbi, o jis daug ką darė iš išskaičiavimo.
Kai jam reikia kokio leidimo dėl senos „InCulto“ dainos, man parašo ne jis, o padėjėjai. Nėra santykių – na, ir nereikia“, – šyptelėjo A.Morlencas.
Persikėlęs į Vokietiją, jis trejus metus restoranuose dirbo virėju. Vėliau pasuko į viešbučių administravimą.
Abiejų specialybių mokslus baigęs muzikantas kitais metais ketina stoti į magistrantūrą, o šiuo metu dirba vadybininku dviejuose viešbučiuose.
„Gyvenimą pakeičiau 180 laipsnių. Dėl mokslų ir skraidžiau į Lietuvą, ir studijavau nuotoliniu būdu.
Kita vertus, kasdienis darbas yra geriausi mokslai.
Kylu karjeros laiptais, negaliu skųstis“, – pasakojo A.Morlencas.
Prieš pusantrų metų jis dar svarstė galimybę grįžti į Lietuvą – dairėsi darbo gimtinėje, čia vis dar nėra pardavęs savo būsto.
O tada darbe sutiko ir įsimylėjo Vokietijoje gyvenančią bendraamžę, taip pat viešbučių versle dirbančią Nadią Hidą. Mintys apie sugrįžimą į Lietuvą baigėsi. Prieš pusantros savaitės pora Vokietijos mieste Vysbadene iškėlė vestuves.
Muzikanto išrinktoji – gimusi Maroke, nuo mažens gyvenanti Vokietijoje, turinti abiejų šalių pilietybę.
Nadia – musulmonė, tad ir įsiliepsnojusi meilė, ir tuoktuvės vyko pagal lietuviams kiek neįprastas taisykles.
„Tai visai kita kultūra. Iki vestuvių jokio gyvenimo kartu ar bučinių į lūpas. Rimti reikalai.
Tuoktuvės buvo civilinės, šventė vyko pagal musulmonų papročius. Vestuvėse dalyvauja giminaičiai. Iš mano pusės dalyvavo tėvai, brolis su žmona. O iš Nadios – 150 žmonių“, – pasakojo A.Morlencas.
Tiesa, svečių iš žmonos pusės galėjo būti dar daugiau, tačiau maždaug šimtas Nadios giminaičių, neslėpė Aurelijus, atsisakė dalyvauti.
Priežastis – pagal islamo tradicijas moteriai negalima tekėti už kito tikėjimo vyro.
A.Morlencas netapo musulmonu, tačiau N.Hida sutiko už jo tekėti. Dalis jos šeimos nepritarė tokiam sprendimui.
„Tokių santuokų – labai nedaug. Musulmonas vyras gali vesti ne musulmonę, o moteris gali tekėti tik už musulmono. Kad įvyktų šios vestuvės, teko nueiti ilgą kelią“, – atviravo A.Morlencas.
Po tuoktuvių žmona pasiliko savo pavardę – sutuoktiniai nusprendė, kad forma „Morlencas“ šalia jos moteriško vardo skambėtų keistai.
Tačiau po poros metų A.Morlencas galės gauti Vokietijos pilietybę ir pase įrašyti „Morlenc“.
Tada žmona, tikėtina, ir priims jo pavardę.
Aurelijus ketina pasinaudoti galimybe tapti visateisiu Vokietijos piliečiu, nors dėl to ir teks prarasti lietuvišką pasą.
„Po vestuvių neliko planų grįžti į Lietuvą. Nėra taip, kad nepatogu gyventi su lietuvišku pasu, bet jeigu jau apsisprendžiau likti Vokietijoje, reikia integruotis iki galo, o ne viena koja.
Žinoma, kyla įvairių minčių. Lietuva visada liks mano gimtinė, to niekas nepakeis. Bet atėjo laikai, kai žmonės gyvena plačiau ir neprisiriša prie vienos vietos. Be to, ne viena šalis leidžia turėti dvigubą pilietybę.
Jei Lietuva neleidžia, ką padarysi“, – kalbėjo muzikantas.
Nadiai tai pirma santuoka, Aurelijui – trečia.
Iš ankstesnių santuokų A.Morlencas turi 15-metį sūnų Naurį ir 8-erių dukrą Mėtą, kuri su juo gyvena Vokietijoje.
„Man ir pačiam skamba liūdnai, kad santuoka – trečioji.
Tai, kad dvi santuokos nutrūko, kad aš ar moterys, su kuriomis buvau, nesugebėjome išlaikyti santykių, vertinu kaip didelę gyvenimo nesėkmę.
Ir vis dėlto šiandien esu laimingas. Tikiu, kad ši santuoka – tikrai paskutinė“, – sakė naują gyvenimą svetur kuriantis lietuvis.
