Legendinė „Hiperbolė“ kreipėsi į teismą: kantrybę išsėmė grupės vardu prisidengę mėgdžiotojai

Iki šiol paskutinį savo koncertą „Hiperbolė“ surengė 1999 metais. Bet praėjusiame šimtmetyje sukurtos grupės dainos nepamirštos.

„Pamiršk mane“, „Žingsniai“, „Išgalvotas gyvenimas“, „Laimei“, „Sugrįžk“, „Aš dar dainuosiu“ ir kiti „Hiperbolės“ kūriniai ir šiandien dažnai skamba televizijos laidose, atliekami jaunesnės kartos atlikėjų. Grupės dainos transliuojamos radijo eteryje, parduodami jos albumai, be šių įrašų neapsieina ir šventės ar vakarėliai – ypač vyresnės kartos.

Tiesa, nors ši grupė išsiskirstė beveik prieš du dešimtmečius, jums gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog visai neseniai buvote jos koncerte.

Lietuvoje pasirodymus rengia mažiausiai du su šia grupe nesusiję kolektyvai, kurie koncertuose ne tik atlieka „Hiperbolės“ dainas, bet ir naudoja grupės pavadinimą. Koncertai vyksta ir miestų šventėse, ir klubuose, ir didelėse salėse.

Antai šiandien viena šių grupių, „Hiperbolė Tribute Band“, gros Olandijos lietuviams Hagoje, o šį rudenį surengs turą per Lietuvą.

Kita grupė, „Hiperbolė projektas“, neseniai koncertavo Didžiojoje Britanijoje, o spalį ketina koncertuoti Kėdainių arenoje.

Nė vienas iš šių kolektyvų, anot tikrųjų „Hiperbolės“ narių, neturi leidimo savo reklamoje naudoti „Hiperbolės“ pavadinimo, kuris yra registruotas prekės ženklas.

Negana to, tikrosios „Hiperbolės“ nariai įsitikinę, kad tokie koncertai suklaidina nemažą dalį publikos – ji gali patikėti, kad atėjo pasiklausyti legendinės grupės, o ne jos mėgdžiotojų.

„Tai, kas dabar vyksta, – žala ne tik mums, bet ir Lietuvai, jos įvaizdžiui. Esame civilizuota šalis. „Hiperbolė“, pripažinkime, yra viena žymiausių jos grupių, kurios įrašai per mūsų tautiečių bendruomenes plačiai paplitę ir užsienyje.

Matyt, tiems žmonėms, kurie koncertuoja mūsų pavadinimu, nieko nėra šventa. Jie arba nesupranta, ką daro, arba elgiasi prieš bet kokią logiką“, – stebėjosi „Hiperbolės“ dainininkas 67-erių Michailas Garberis.

Dėl „Hiperbolės“ vardą naudojančių muzikantų veiksmų tikrosios grupės nariai šią savaitę kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Muzikantai sieks sustabdyti neteisėtą „Hiperbolės“ prekės ženklo naudojimą ir prisiteisti padarytą žalą. Apie susiklosčiusią keistą situaciją jie papasakojo „Lietuvos rytui“.

Su „Hiperbole“ nesusiję muzikantai, grojantys šios grupės dainas, į dienos šviesą pradėjo lįsti maždaug prieš penkerius metus.

Koncertai iškart sulaukė didelio susidomėjimo – publika buvo pasiilgusi seniai nekoncertuojančios „Hiperbolės“ dainų.

„Šiek tiek pažįstu vienos iš tų grupių, „Hiperbolė Tribute Band“, narį Anatolijų Kapustiną. Paskambinau ir paklausiau, ką jis čia išdarinėja.

Jis man pasiūlė ateiti į jo grupę groti gitara. Supratau, kad jis iš manęs tyčiojasi“, – pasakojo „Hiperbolės“ gitaristas 60-metis Igoris Berinas.

Visi „Lietuvos ryto“ kalbinti grupės nariai patikino – žodį „Hiperbolė“ savo pavadinime ir koncertų reklamoje šiuo metu naudojantys mėgdžiotojai nesikreipė į juos dėl leidimo tai daryti.

Mėgdžiotojų koncertų įrašus internete matę „Hiperbolės“ nariai savo nuomonę rėžė tiesiai.

„Tie kiti muzikantai mūsų dainas atlieka baisiai. Muzikuoja taip, kad paprasčiausiai diskredituoja „Hiperbolės“ pavadinimą. To nesinori leisti. Žmonės prarado gėdos jausmą.

Pamėgdžioti „Hiperbolės“ neįmanoma vien dėl dainininkų. M.Garberis ir kitas mūsų grupės vokalistas bei klavišininkas Viktoras Prapras turi stiprius balsus, o ten, kur aš girdėjau, dainuoja bebalsis“, – atviravo I.Berinas.

„Jie stengiasi koncertuose pamėgdžioti mūsų balsus – mačiau vieną telefonu nufilmuotą jų koncerto įrašą. Pagalvojau – hmm, lyg ir mano balsas, bet kodėl taip šlykščiai dainuoju, aš juk niekada toks girtas į sceną nesu ėjęs“, – ironizavo 62-ejų V.Prapras.

„Galiu garantuoti – tie žmonės tikrai negali tų dainų atlikti geriau už mus“, – nusijuokė M.Garberis.

„Daug mano pažįstamų jau buvo tuose koncertuose. Tik stebėjosi, kad manęs ten nebuvo“, – šyptelėjo 63-ejų „Hiperbolės“ bosistas Ričardas Bartusevičius.

Kreipęsi į autorių teises ginančią asociaciją LATGA grupės „Hiperbolė“ nariai įsitikino, kad negali uždrausti viešai atlikti savo repertuaro.

Anot muzikantų, tų draudimų jie ir nesiekia. Tačiau visai kas kita, kai koncertų plakatuose, juos pristatančiuose klipuose, reklamos skydeliuose internete figūruoja „Hiperbolės“ pavadinimas, kuris yra registruotas prekės ženklas.

Tai, kad prie žodžio „Hiperbolė“ priklijuojamas angliškas žodis „tribute“ (pramogų pasaulyje vartojamas terminas, reiškiantis atlikėją, grojantį kito atlikėjo dainas) ar lietuviškas „projektas“, muzikantų advokato Adomo Kunčiaus įsitikinimu, esmės nekeičia.

Juolab kad vos kelių minučių paieškos internete pakako norint rasti ne vieno koncerto reklamą, kurioje tiesiog parašyta „Hiperbolė“, be jokių „tribute“ ar „projektas“. Nors tuose koncertuose negroja, negrojo ir negros „Hiperbolės“ nariai. Štai vienas pavyzdžių:

Nors tai skamba kaip anekdotas, užrašas „Hiperbolė“ puošia ir šiandien vyksiančio koncerto kaimo turizmo sodyboje „Griežpelkiai“ reklamą internete.

Jokių užuominų, jog gros visai kiti muzikantai, tiesiog „Hiperbolė“ ir mažomis raidėmis užrašytas žodelis „live“, angliškai reiškiantis gyvai atliekamą koncertą.

„Hiperbolė“ jau pasiruošusi“, – vakar internete, kviesdama į koncertą, feisbuke rašė kaimo turizmo sodyba, pasidalinusi  vaizdo įrašu, kuriame kalbantys (ir koncerte grosiantys) muzikantai tikrai nėra „Hiperbolės“ nariai.

Anksčiau šią savaitę ten pat ji skelbė, kad koncertuos „senoji grupė „Hiperbolė“. Įsitikinkite patys:

„Prieš porą metų teko dainuoti Palangoje. Mūsų koncertas buvo po vienos grupių, grojančių „Hiperbolės“ dainas.

Matėme, kad daug žmonių ėjo grąžinti bilietų, nes užrašo „tribute“ mažomis raidėmis nepastebėjo, o visi tikėjosi „Hiperbolės“, – pasakojo žinomas dainininkas Vilius Tarasovas.

Tokių liudijimų „Hiperbolės“ nariai jau girdėjo dešimtis. Bet dar daugiau nerimo jiems kelia tai, kad dalis tokius koncertus aplankiusių žiūrovų galėjo patikėti, kad mato ir girdi tikrą „Hiperbolę“.

Pavyzdžiui, taip gali būti suklaidintas jaunimas, grupės dainas pamėgęs, nes jų namuose klausėsi tėvai. Juk dabartiniai dvidešimtmečiai – per jauni, kad būtų galėję pamatyti tikrąją „Hiperbolę“, o gal netgi nenutuokia, kaip atrodo jos nariai.

„Būtent dėl mulkinamo jaunimo ši situacija man labai nepatinka. Tai reikia stabdyti“, – tvirtino M.Garberis.

Neabejodami, kad tokių koncertų reklama žiūrovus gali suklaidinti, „Hiperbolės“ nariai su mėgdžiotojais teigė bandę kalbėtis geruoju.

Tačiau raginimai reklamoje nenaudoti tikrosios grupės pavadinimo arba labai aiškiai įvardyti, jog dainas gros ne „Hiperbolė“, muzikantų teigimu, liko neišgirsti.

„Nemalonu, kad naudojamasi mūsų sunkiai užtarnautu vardu. Įsivaizduokite, kad Vilniuje kas nors atidarytų parduotuvę „Maxima Tribute“. To žmogaus vaikai ir anūkai turbūt baudų neišsimokėtų.

Vienos tų grupių muzikantas man net pareiškė, kad turėčiau džiaugtis, nes jie moka už koncertuose atliekamų dainų autoriaus teises, mes gauname pinigų.

Kai tai prasidėjo, paskambinau į miestų ir miestelių kultūros centrus ir įspėjau, jog tokie koncertai, mūsų akimis, neturėtų vykti. Kiek žinau, dalis jų atsisakė tuos renginius priimti“, – pasakojo V.Prapras.

Paskutinis lašas, kuris perpildė „Hiperbolės“ narių kantrybės taurę, buvo internete pamatyta koncerto reklama, kuriai panaudota 1978-aisiais daryta jų nuotrauka. O reklaminiame garso klipe skambėjo tikrosios „Hiperbolės“ atlikėjų balsai. Tada muzikantai nutarė, jog reikia kreiptis į teismą.

Anot advokato A.Kunčiaus, bus siekiama sustabdyti koncertus, vykstančius naudojant „Hiperbolės“ pavadinimą, išsireikalauti dokumentus apie parduotus bilietus siekiant įvertinti ir grupės, ir „Hiperbolės“ prekės ženklo reputacijai padarytą žalą.

Teisininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dabar vykstančių koncertų afišose „Hiperbolės“ pavadinimas dažnai netgi rašomas šriftu, labai primenančiu tą, kuris pažįstamas iš grupės albumų viršelių, taip galbūt kuriant iliuziją, kad koncertuoja tikroji „Hiperbolė“.

Muzikos pasaulio užkulisiuose jokia paslaptis – pastaruosius kelerius metus kone visi stambieji koncertų rengėjai svajoja ir stengiasi į sceną sugrąžinti tikrąją „Hiperbolę“. Tačiau kol kas niekam nepavyko grupės įkalbėti.

Kai „Hiperbolė“ koncertavo paskutinį sykį, Lietuvoje nebuvo tokių milžiniškų arenų kaip dabar, techninės galimybės rengti didelius pasirodymus buvo visai kitokios.

Grupė pasiilgta, o jos dainos mėgstamos iki šiol – tai įrodo ir mėgdžiotojų projektų paklausa.

„Per pastaruosius porą metų koncertų rengėjų klausimų, ar įmanoma, kad „Hiperbolė“ vėl grotų, sulaukiau gal penkis kartus.

Tik pradedama ne nuo to – arba iškart klausia, kiek kainuos, lyg viską būtų galima pirkti už pinigus, arba siūlo pagroti už dyką“, – šyptelėjo R.Bartusevičius.

2019-aisiais sukaks 20 metų nuo paskutinio „Hiperbolės“ pasirodymo ir 45 metai nuo grupės susikūrimo. Atrodo, geresnės progos sugrįžti į sceną nesugalvotum.

Patys „Hiperbolės“ nariai neatmeta tokios galimybės, tačiau apie ją kalba atsargiai. Ir pabrėžia – jeigu šautų mintis vėl kilti į sceną, jiems trukdo ir šiuo metu koncertuojančios kitos grupės, grojančios „Hiperbolės“ dainas.

„Niekada nesakyk „niekada“. Tačiau reikėtų pamąstyti.

Jei nuspręstume tai padaryti, pirmiausia turi būti aiškiai sudėlioti taškai, kas yra kas.

Negali eiti į sceną ir sakyti: „Mes – „Hiperbolė“, kai kitame mieste groja kažkokia kita, netikra „Hiperbolė“, – kalbėjo M.Garberis.

Vienintelis šiuo metu koncertuojantis grupės narys – I.Berinas. Su jauna roko grupe „Huge Soul“ jis rengia koncertus, kuriuose atlieka ir savo sukurtas „Hiperbolės“ dainas. Dėl to pretenzijų kiti muzikantai neturi – afišose aiškiai pristatoma, jog groja „Hiperbolės“ narys I.Berinas su kita grupe.

Kalbėdamasis su „Lietuvos rytu“ gitaristas neslėpė – norėtų, kad „Hiperbolė“ sugrįžtų.

„Pirmiausia reikia sustabdyti absurdo teatrą, kuris dabar vyksta su tomis kitomis grupėmis.

Tegul jos groja, vadinasi kad ir „Elektrėnų žiburiais“, bet ne „Hiperbole“.

Jeigu teisininkai padės sustabdyti tuos veikėjus, yra tikimybė, kad „Hiperbolė“ prisikels ir mes dar ką nors nuveiksime“, – tikino I.Berinas.

R.Bartusevičius atsakė, kad dėl ateities neturi aiškios nuomonės: „Tos kitos grupės, apie kurias kalbame, nuvalkiojo mūsų dainas. Jei svarstytume galimybę atsikurti, reikėtų labai gerai pagalvoti.“

„Ričardai, bet sakyk, juk laužai dar dega“, – bosistą ragino I.Berinas, prisiminęs populiarios „Hiperbolės“ dainos „Laužai“ eilutę.

„Leiskite susitvarkyti su šiuo jovalu. Gal dėl to ir negrojame, kad kiti suteršė mūsų vardą.

Ko mes bijome? Kad atsikursime, o žmonės jau sakys – ai, neseniai jau buvau koncerte, mačiau, jie groti nemoka.

Ar mes sugrįšime? Niekada nesakyk „niekada“. Mes dar esame gyvi. Ir noras sudrebinti Lietuvą yra. Mūsų muzikoje buvo teisinga energetika, prasmingi tekstai, autentiškumas.

Aš visuomet pasiruošęs, formą palaikau, pirštai dainas dar prisimena, net jei galva – nelabai“, – ir rimtai, ir šmaikštaudamas kalbėjo V.Prapras.

Kai „Hiperbolė“ išsiskirstė, gerus penkerius metus M.Garberis apskritai negalėjo prisiversti klausytis grupės dainų.

„Taip jautru viskas buvo. Ateidavau į kokį pobūvį, paleisdavo „Hiperbolės“ įrašą, pasiimdavau paltą ir išeidavau. Ir tik neseniai pradėjau jausti, kad vėl galiu įsijungti tuos įrašus, klausytis.

Klausydamasis suprantu – viskas ten buvo gerai. Grįžta dvasinė pusiausvyra, po truputį pradedu galvoti apie muziką. Emocijos niekur nedingo.

Jeigu sakyčiau, kad man visiškai neįdomu, kad visiškai nenoriu grįžti į sceną, daug kas pamanytų, jog šneku neteisingai“, – sakė vokalistas, šiuo metu užsiimantis verslu.

Bet tuoj pat pabrėžė: pasiilgti grupės – viena, o jausti, kad esi pasiruošęs grįžti, – visai kas kita. Reikia ir fizinių, ir dvasinių jėgų.

„Ar sugrįžusi „Hiperbolė“ galėtų skleisti kokybišką skambesį, teigiamą energiją? Jei jau diskutuotume apie sugrįžimą, turbūt pabandytume kartu parepetuoti. Jeigu rezultatas netenkintų mūsų pačių, tikrai į sceną neitume. Manyčiau, tokia visų grupės narių nuomonė.

„Hiperbolėje“ viską darėme iš širdies, nebuvo jokio netikrumo. Jei pajustume, kad galime žiūrovams duoti tą patį – visko gali nutikti“, – „Hiperbolės“ gerbėjams vilties teikiančia užuomina pokalbį baigė M.Garberis.

Grupės „Hiperbolė Tribute Band“ (nuotr.) lyderis A.Kapustinas teigė, kad apie legendinės grupės ieškinį išgirdo tik iš „Lietuvos ryto“. Jis pabrėžė, jog už viešai atliekamas „Hiperbolės“ dainas sumokami autoriaus honorarai, kuriuos gauna kūrinių muzikos ir tekstų autoriai.

Išgirdęs, kad ieškinys – ne dėl dainų atlikimo, o dėl „Hiperbolės“ pavadinimo, A.Kapustinas užsiminė, jog neminint „Hiperbolės“ būtų sudėtinga pristatyti koncertą.

„Grupės pavadinimas yra ne „Hiperbolė“, o „Hiperbolė Tribute Band“. Ir tai nėra vienintelis „Hiperbolės“ dainų projektas Lietuvoje. O kaip įmanoma nenaudoti pavadinimo, jei atliekame tos grupės dainas ir už tai mokame asociacijai LATGA? Kai pamatysime ieškinį, žiūrėsime. Jei bus reikalas, keisime pavadinimą, kaip nors kitaip vadinsimės“, – kalbėjo A.Kapustinas.

Muzikantas tikino, kad nei dėl pavadinimo, nei dėl grupės veiklos iki šiol nebuvo sulaukęs jokių „Hiperbolės“ narių pretenzijų.

A.Kapustinas taip pat užsiminė, kad yra bendradarbiavęs su I.Berinu, bet daugiau detalių atsisakė pateikti: „Su juo yra sutarta, čia mūsų reikalai.“

Tuo metu grupės „Hiperbolė projektas“ atstovai tikrosios „Hiperbolės“ nariams pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad iš autorių teises ginančios asociacijos LATGA gavo leidimą koncertuoti tokiu pavadinimu.

Jie taip pat patikino, kad yra registravę pavadinimą „Hiperbolė projektas“, o tai – ne tas pats kas „Hiperbolė“.

Muzikantai teigė, kad jie nėra atsakingi, kaip jų koncertus pristato kiti asmenys – pavyzdžiui, klubų savininkai. Suprask – jei afišose parašyta „Hiperbolė“ ir nepabrėžta, jog gros ne tikroji grupė, tai yra ne atlikėjų reikalas.