Tada jo ir buvusių bendražygių keliai išsiskyrė (kalbama, ne itin draugiškai, net ir su A.Mamontovu už „Foje“ ribų ne vienus metus muzikavęs A.Lukošius atsisveikino su juo), tačiau bendro grojimo virusą pasigavę „Foje“ nariai panūdo burti naują grupę.
Iš pradžių ji vadinosi „Pypl“, pakeitė porą vokalisčių, kol galiausiai pernai pasirinko pavadinimą „Kiti kambariai“ ir pasikvietė vokalistą Žilviną Sebeiką (anksčiau dainavusi grupėse „Flamingo“ ir „Mark Fiction“).
Kaip vertinti į šį, debiutinį albumą, priklauso nuo požiūrio į šią grupę. Kas tai - nauja kūrybinė ambicija ar bandymas tęsti „Foje“ tradicijas?
Pirmas įspūdis - tai ir viena, ir kita. Pro ausis negali praslysti tai, kad Ž.Sebeikos dainavimo maniera kiek primena A.Mamontovo. Jau pirmą albumo minutę pasigirsta žodžiai „dar smėlis delne, paukštis danguj“, tada - tekstas apie milijoną žvaigždžių, debesis ir krantą. Kitaip tariant, tai yra taip „mamontoviška“, kaip tik gali būti.
Nostalgijos „Foje“ (ypač - maždaug 1994-1997 metų laikotarpio) skambesiui - per akis ir aranžuotėse, ypač - A.Lukošiaus „vintažiniuose“ sintezatorių tembruose.
Klausaisi ir nejučiom pradedi galvoti, kaip visa tai skambėtų su Andriumi. Ž.Sebeikai teko nedėkingas vaidmuo - palyginimų su A.Mamontovu jis niekaip neišvengs.
Tai nereiškia, jog jis nėra įdomus muzikantas. Balsas - jausmingas ir dramatiškas. Jo gitaros skambesys - irgi kitoks nei buvusio „Foje“ lyderio. Tiesiog dainos sukurtos taip, jog nori nenori šis projektas nešios „Foje, 2 dalis“ etiketę. Jos, beje, muzikantai ir nesikrato - jau grupės pavadinimas yra gana aiški užuomina į „Foje“ tęsinį.
Albume yra nemažai dainų, kurių norisi iškart klausytis antrąsyk - svajinga „Viena ilga diena“, tamsiai romantiška „Ji miega viena“, devintojo dešimtmečio „new wave“ žanro akivaizdžiai įkvėpta „Vėjas viduje“.
Bet „Kitus kambarius“ gali prislėgti nelabai sąžiningi publikos lūkesčiai. Jei nežinotum, kas groja, ir manytum, jog tai - jauni naujokai, sakytum, jog tai - stiprus debiutas. Kadangi norisi lyginti su „Foje“ laikų aukštumomis, nemažai šio albumo dainų atrodo iki jų „netempiančios“.
Kita vertus, o kur problema? Vyrai kuria, koncertuoja ir tiesiog džiaugiasi muzika. Taip, būtų kur kas įdomiau, jei naujoje kūryboje jie eitų visai kitu keliu, nei su savo buvusiu bendražygiu. Tačiau galima žiūrėti ir kitaip - šis albumas yra įrodymas, jog vizitine kortele tapęs „Foje“ skambesys buvo ne tik Andriaus nuopelnas.
Įvertinimas - 7 iš 10.
Daina "Sakyk man sudie":
