Seimo narys Vytautas Kernagis parengė ir užregistravo Lietuvos nacionalinių kūrinių kvotų įstatymo projektą, kuris bus teikiamas svarstyti Seimui.
Lietuvos radijo stotys būtų įpareigotos savo eteryje transliuoti 35 procentus mūsų šalies kūrėjų arba atlikėjų įrašų. Bent ketvirtadalis jų turėtų būti įrašyti ne anksčiau nei per pastaruosius trejus metus.
Politikas sako, kad tai padėtų jaunajai Lietuvos muzikos kūrėjų ir atlikėjų kartai, didintų jos galimybes, padėtų konkuruoti dėl klausytojų dėmesio. Jo sumanymui jau pritarė ne vienas žinomas Lietuvos muzikantas, tačiau radijo stočių atstovai į tokį įstatymą žvelgia skeptiškai.
Įkvepia islandų pavyzdys
Radijo stotys už muzikos kūrinių transliavimą sumoka pinigus, kurie keliauja autoriams ir atlikėjams. Jei eteryje skambėtų daugiau lietuvių muzikos, daugiau pinigų liktų Lietuvoje.
Tai – vienas argumentų už kvotų įvedimą, kuriuos mini Lietuvos muzikantai. Tačiau jis – ne vienintelis.
Muzikos pasaulio užkulisiuose tikimasi, kad įstatymas paskatintų populiarias radijo stotis įsileisti daugiau ir įvairesnių Lietuvos atlikėjų muzikos.
Šiuo metu į jų eterį lengviau patenka saujelės populiariausių, įsitvirtinusių atlikėjų įrašai.
„Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Vakarų valstybių, visuomenės informavimo įstatymas nereglamentuoja, kiek procentų laiko radijo stotys turi transliuoti lietuvių kūrėjų kūrinius. Iš to susiklosto situacija, kad daugelyje radijo stočių Lietuvos kūrėjų muzikai tenka minimali laiko dalis.
Nuo to ypač kenčia jaunieji lietuviškos muzikos kūrėjai, kurie atsimuša į Lietuvos transliuotojų pastatytą „neformato“ sieną“, – tvirtino V.Kernagis ir pridūrė, kad jo iniciatyvą palaiko visų Seimo frakcijų atstovai.
Skeptikams jis akcentavo užsienio šalių pavyzdžius.
Islandijoje, Švedijoje šių šalių muzika sudaro 50 procentų per radiją transliuojamų kūrinių, Kroatijoje – 40 procentų, Prancūzijoje – 35 procentus, Lenkijoje – 33 procentus.
„Muzikos industrija yra perspektyvi ir naudos valstybei galinti duoti ūkio šaka. Pradedant mokesčių mokėjimu ir baigiant Lietuvos vardo pasaulyje garsinimu.
Saugome savo kalbą ir raštą, kodėl neturime saugoti savo kūrybos? Negi mes vis dar manome, kad esame prastesni už kitus?
Kodėl islandai taip nemano? Jų yra 10 kartų mažiau, o tikėjimas savimi 10 kartų didesnis“, – svarstė politikas.
Sulaukė muzikantų pritarimo
Politiko teigimu, įstatymas apimtų ne tik Lietuvos autorių kūrinius ar dainas lietuvių kalba.
„Tai kūriniai, sukurti ir (ar) įrašyti Lietuvoje. Tai reiškia, kad daina, įrašyta bet kurioje garso įrašų studijoje Lietuvoje, savaime tampa Lietuvos nacionaliniu kūriniu.
Taip pat ir tada, jei bent vieno jų kūrėjų ar pagrindinių atlikėjų buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra mūsų šalyje.
Tad jei mūsų prodiuseris Londone įrašys dainą su prancūzų grupe, bus papildęs Lietuvos nacionalinių kūrinių sąrašą“, – samprotavo V.Kernagis.
V.Kernagio iniciatyvai suskubo pritarti ne vienas žinomas Lietuvos muzikos pasaulio atstovas.
„Tai suteiktų veržlumo ir sustiprintų Lietuvos muzikinį pasaulį, smagiau įsuktų įdirbio ir grąžos ratą, o tai skatintų ir naujo, kokybiškesnio turinio muzikos atsiradimą“, – neabejojo grupės „Skylė“ dainininkė Aistė Smilgevičiūtė.
„Palaikau diskusiją šiuo klausimu. Mes galime būti unikalūs tik tuo, kas esame, o identiteto ieškoti galime po vieną – tai dažnai suvalgo visas jėgas – arba kartu, papildydami ir palaikydami vienas kitą“, – sakė atlikėja Jurga Šeduikytė.
Palaikymą įstatymo projektui pareiškė asociacija „Metų muzikos apdovanojimai“, vienijanti Lietuvos muzikantus ir muzikos verslo atstovus.
Jauniems kūrėjams nepadėtų
V.Kernagio iniciatyva šią savaitę jau sukėlė karštų diskusijų internete, o populiarių radijo stočių atstovai ją vertina itin skeptiškai.
Ir ne vien dėl to, kad bet koks valdžios bandymas reguliuoti žiniasklaidos turinį savaime kelia abejonių ir įtarimų.
Radijo stoties „Lietus“ vadovas Gintaras Zdebskis atkreipė dėmesį, kad yra stočių, kurioms išduotos licencijos tiesiog nenumato galimybės transliuoti lietuvišką muziką.
„Pavyzdžiui, radijo stotis „M-1 Plius“ netransliuoja dainų lietuvių kalba.
Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai darytų Lietuvoje veikianti radijo stotis, transliuojanti rusišką muziką“, – kalbėjo G.Zdebskis.
Prieš savaitę Vilniuje surengtoje muzikos konferencijoje „What’s Next In Music?“ buvo diskutuojama apie Lietuvos kūrėjų muziką radijo stočių eteryje.
Jos dalyvių teigimu, radijo stotys neignoruoja lietuvių kūrybos, tačiau atsirenka tą muziką, kuri patraukli jų auditorijai.
„Nesuprantu, kodėl į komercines radijo stotis žiūrima kaip į švietimo priemonę. Švietimu turi užsiimti visuomeninis transliuotojas, kuris turi ir tris radijo stotis. Jo pareiga kviesti jaunas lietuvių grupes, pristatyti visuomenei“, – kalbėjo G.Zdebskis.
Regioninių radijo stočių asociacijos vadovo Liudo Ramanausko nuomone, net ir muzikos kūrinių pasirinkimas Lietuvoje per mažas.
„Per šių metų 8 mėnesius sunku rasti net tris tikrai įsimintinas lietuvių dainas. Atlikėjų mažai, konkurencija – per maža, naujų idėjų trūkumas ryškus“, – kalbėjo L.Ramanauskas.
Radijo stoties „Radiocentras“ programų vadovas Donatas Bučelis teigė, kad įstatymas niekaip nepadėtų nežinomiems ar radijo stotims nepatrauklią muziką atliekantiems muzikantams.
„Jei toks įstatymas būtų priimtas, žinau, kuo tai baigtųsi. Radijo stotys būtiną programos dalį užpildytų geriausiai žinomų atlikėjų kūriniais.
Jauniems, dar neišgarsėjusiems atlikėjams nuo to nepagerėtų nė per nago juodymą“, – prognozavo D.Bučelis.
„Kai aš girdžiu tokias diskusijas, klausiu – o ar sąrašą kūrėjų, kurių muziką reikės transliuoti, pridėsite?
Jei ne, tai eteryje skambės gal dešimties tų pačių atlikėjų, trijų ar penkių kompozitorių dainos. Jei nėra privalomo sąrašo, o jo būti negali, visa ši iniciatyva yra visiška kvailystė.
Nematau, kaip tai pakels lietuviškos muzikos lygį, jei galima rinktis, kieno dainas transliuoti. Tai absurdas“, – ironizavo G.Zdebskis.
