Pavyzdžiui, „Džiazlaif“ gitaristas Paulius Vaškas melomanams yra gerai žinomas kaip vienos įdomiausių Lietuvos grupių „Sheep Got Waxed“ narys, o kiti šio jauno seksteto muzikantai yra pasižymėję grupėse „Brave Noises“ ir „Katarsis4“.
Be to, per kol kas neilgą karjerą „Džiazlaif“ jau spėjo pagroti kone visuose reikšminguose Lietuvos džiazo renginiuose, o festivalio „Vilnius Jazz“ jaunų atlikėjų konkurse pernai pelnė pirmąją vietą.
Jei jau čia paminėta grupė „Sheep Got Waxed“, verta pasakyti, kad „Džiazlaif“ skamba kaip to paties lizdo paukščiai. Džiazas yra labai įvairus – nuo tokio, kuris geriausiai skambėtų jaukiame bare (pavyzdžiui, naujausiame albume atliekamo Ericos Jennings) iki eksperimentinio, provokuojančio ir kartais net erzinančio nepatyrusią ausį.
Būtent pastarąjį groja „Džiazlaif“ – į šias aštuonias instrumentines kompozicijas sudėję kalną nuotykių ir netikėtumų. Jau pirmasis albumo kūrinys „A Lot Of Days“ trinkteli energijos dozę – klausydamasis jautiesi, lyg į mažą kambarį pro duris bandytų prasisprausti dramblys.
Kūriniai „Black Out“ ir „Black In“ – be melodijos, užtat su muzikantų paspygavimais ir, iš pirmo žvilgsnio, atsitiktinai sumestais šnabždančių, rėkiančių, lojančių saksofonų, gitaros, kontraboso, būgnų garsais.
Visą šį albumą „Džiazlaif“ blaškosi tarp agresijos ir subtilumo, tarp visiškos kūrybinės netvarkos ir užuominų į lengvesnes, tipiškas džiazo konstrukcijas. Dažniausiai – net tame pačiame kūrinyje (kaip kompozicijoje „Sūrvagis“ arba ambicingoje džiazo siuitoje „Linijos pt. 2,3,5“).
Nuotaika ir ritmas keičiasi nuolat – kartais atrodo, kad „Džiazlaif“ tiesiog ironiškai šaiposi iš visko, kas vyksta aplink.
Tačiau tiems, kurie šįmet, pavyzdžiui, išsižioję stebėjo grupės koncertą sostinės „Tilto namų“ festivalyje, buvo akivaizdu, kad šie „free“ ir avangardinio džiazo įkvėpti muzikantai tai daro su dideliu pasimėgavimu.
Teko girdėti gandą, kad bent sykį „Džiazlaif“ grojo ir vestuvėse. Jei tai tiesa, jaunavedžiai, kurie juos pasikvietė, nusipelno komplimentų už drąsą.
Klausantis šios muzikos, mišrainės sklandžiai nuryti nepavyks. Bet atsitraukti nuo mobiliojo telefono, nustebti, pasijusti išmuštam iš kasdienybės vėžių – tikrai taip. Debiutas, kuriems būtina išgirsti visiems, abejojantiems Lietuvos džiazo ateitimi.
Įvertinimas – 8 iš 10.
„Džiazlaif“ kūrinys „A Lot Of Days“:
