Iš visų vyresnės kartos muzikos žvaigždžių, kurios yra viešėjusios Lietuvoje, su 74-erių britu R.Watersu populiarumu ir užimama vieta istorijoje gali lygintis nebent Eltonas Johnas, Peteris Gabrielis ir „Queen“.
Legendinės grupės „Pink Floyd“ įkūrėjas ir ilgametis lyderis, į Lietuvą atvykęs pirmą sykį, „Žalgirio“ arenoje surengė koncertą „Us + Them“ -- įspūdingų techninių sprendimų kupiną, teatru ir filosofija persmelktą šou.
Jame Rogeris grojo daugybę populiariausių savo kūrinių, parašytų per daugiau nei penkis karjeros dešimtmečius.
Visi bilietai į šį pasirodymą išgraibstyti iš anksto. Nereikia stebėtis – R.Watersas sausakimšose arenose groja ir Europoje, ir už Atlanto, o šią vasarą Londone po atviru dangumi jo pasiklausyti susirinko net 65 tūkstančiai žmonių.
Melomanai miniomis plūsta pasiklausyti „Pink Floyd“ šedevrų, atliekamų jų autoriaus. „Pink Floyd“ nustojo gastroliuoti dar 1995-aisiais, R.Watersas šios grupės narys nebėra nuo 1985-ųjų. Tikimybė, kad ši grupė dar kada nors atsikurs, beveik lygi nuliui, tad Rogerio koncertai – pats geriausias dar išlikęs būdas prisiliesti prie „Pink Floyd“ magijos.
Dar 1965-aisiais architektūros studento R.Waterso su bendražygiais suburta grupė „Pink Floyd“ vėliau tapo vienu populiariausių kolektyvų roko istorijoje.
Grupės albumai „The Wall“, „Dark Side Of The Moon“, „Wish You Were Here“ laikomi neginčijama roko klasika. „Pink Floyd“ įrašai parduoti daugiau nei 250 milijonų egzempliorių tiražu. Šlovę jai pelnė sudėtingos kompozicijos, drąsūs muzikiniai eksperimentai, filosofiniai dainų tekstai ir įspūdingi šou, kuriems dažnai būdavo pasitelkiamos moderniausios technologijos.
R.Watersas keliolika metų buvo pagrindinis grupės idėjų generatorius ir tekstų autorius – rašė apie karą, gobšumą, vidinius konfliktus, socialinę nelygybę, albumui „Animals“ įkvėpimo pasisėmė iš garsios George'o Orwello satyrinės knygos „Gyvulių ūkis“.
1985-aisiais jis atsisveikino su „Pink Floyd“, įsitikinęs, kad grupė turi skirstytis, tačiau kiti grupės nariai nusprendė groti toliau. R.Watersas padavė juos į teismą, siekdamas uždrausti naudoti „Pink Floyd“ pavadinimą.
Įtampa ir pykčiai nenuslūgo dešimtmečius – R.Watersas negailestingai pliekė buvusių bendražygių naujus įrašus, vadindamas juos lėkštais ir juokingais.
Muzikantai susitaikė tik 2005-aisiais, kai kartu dvidešimt minučių pagrojo ekologijos temoms skirtame labdaros koncerte „Live 8“ Londone. Tai buvo paskutinis „Pink Floyd“ koncertas.
Dar 1984-aisiais pirmąjį solinį albumą „The Pros And Cons Of Hitch Hiking“ išleidęs R.Watersas pastaruosius 35 metus retai nudžiugina nauja kūryba.
Pernai išleistas jo įrašas „Is This The Life We Really Want?“ – pirmas naujas R.Waterso roko albumas po net 25 metų pertraukos, kurią buvo nutraukusi tik 2005-aisiais pristatyta jo sukurta opera „Ca Ira“, sulaukusi nemažai kritikos.
Užtat pastaruosius keliolika metų R.Watersas dosniai vaišina klausytojus nostalgija – rengdamas koncertus, kuriuose prisimena prieš kelis dešimtmečius sukurtą „Pink Floyd“ muziką.
Nuo 2006-ųjų jis jau surengė dvejas dideles, ne vienus metus trukusias gastroles, kuriose nuo pradžios iki pabaigos sugrojo albumų „The Wall“ ir „Dark Side Of The Moon“ dainas.
Šiuo metu vykstančios jo gastrolės prasidėjo dar praėjusių metų gegužę ir vyks iki šių metų pabaigos. Ištverme stebinantis veteranas į jų maršrutą įtraukė net 157 koncertus.
Pirmą (ir, turint omenyje jo amžių, galbūt ir paskutinį) sykį į Baltijos šalis atvykęs muzikantas penktadienį koncertavo pilnutėlėje Rygos arenoje. Laisvą savaitgalį jis pasirinko praleisti Latvijoje – į Kauną privačiu lėktuvu atskrido tik sekmadienį, trečią valandą popiet.
Prie „Žalgirio“ arenos jo laukė dešimtys gerbėjų su atlikėjo nuotraukomis ir plokštelėmis. R.Waterso automobilis prie jų nesustojo ir įriedėjo tiesiai į užkulisių zoną, tačiau plokšteles surinko dainininko atsiųstas apsaugininkas. Po keliolikos minučių plokšteles gerbėjai atgavo jau pasirašytas.
Minia žiūrovų į „Žalgirio“ areną plūstelėjo jau pusę septynių vakaro – nemažai jų pasidabinę marškinėliais su „Pink Floyd“ simbolika.
Aštuntą vakaro didžiuliame ekrane įsižiebė vaizdai – prie jūros sėdinti moteris, pulsuojantys dūmai, kosmose skriejanti planeta, galiausiai atsidūrusi prie „Pink Floyd“ albumo „Animals“ viršelyje pavaizduotos elektrinės.
Į sceną su keliolikos muzikantų grupe žengęs R.Watersas koncertą pradėjo „Pink Floyd“ dainomis – „Breathe“ ir „One Of These Days“.
Pirmas didelis hitas suskambo, koncertui dar net gerai neįsibėgėjus – žiūrovai suošė, kai ekrane pasirodė besisukantys laikrodžiai, galintis reikšti tik vieną – metas dainai „Time“.
Pritariančiosios Rogerio vokalistės savo žvaigždžių valandos sulaukė netrukus – skambant kūriniui „The Great Gig In The Sky“, ekrane šviečiant žvaigždėtam dangui.
Šiurpesni vaizdai ekrane pasirodė, skambant kūriniui „Welcome To The Machine“ – mechaninis monstras, žiurkės, kertama galva ir kraujo jūra.
Visi šie vaizdai – gerai žinomi tiems, kurie domisi „Pink Floyd“ istorija, matė pagal albumą „The Wall“ sukurtą filmą „Siena“. Vaizdo efektai, animacija – visa tai yra neatsiejama šios grupės legendos dalis, sustiprinanti dainų įspūdį.
Bosine gitara grojantis R.Watersas – nebe jaunuolis, ir tai jaučiasi.
Ne tik dėl to, kad nemažą dalį vokalo pareigų jis perduoda kitiems savo grupės muzikantams. Jo paties balsas nebeskamba itin tvirtai. Bet kai iš kolonėlių skamba dainos, kurioms vyresni melomanai sielą pardavė dar prieš kelis dešimtmečius, klausydamiesi jų iš tais laikais „per kraują“ gautų plokštelių, niekas nesiskundžia. Juk tais laikais mintis, kad šios muzikos autorius grotų Lietuvoje, atrodė visiškai nesuvokiama ir nereali.
Po „Pink Floyd“ muzikos pliūpsnio R.Watersas perėjo prie naujausio savo solinio albumo – sugrojo dainas „Deja Vu“, „The Last Refugee“, „Picture That“. Jos, kaip ir galima tikėtis, publikos buvo priimtos ramiau, bet per dainą apie pabėgėlius „The Last Refugee“ ekrane rodomi vaizdai – batai ir pamesta lėlė pajūryje – sujaudino ne vieną.
Pirmą koncerto dalį R.Watersas baigė įspūdingai – sugrojo vieną žymiausių „Pink Floyd“ dainų „Wish You Were Here“, o tada surengė tikrą spektaklį.
Apie mokytojų vykdomą psichologinį smurtą ir vaikų kvailinimą parašytai dainai „Another Brick In The Wall“ į sceną R.Watersas pakvietė dvylika vaikų, globojamų organizacijos „SOS vaikų kaimai“.
Jie į sceną buvo įvesti su uniformomis ir ant galvų užmautais juodais maišais – lyg mirčiai pasmerkti kaliniai. Dainai įpusėjus, jie nusiplėšė uniformas ir maišus, liko su marškinėliais, ant kurių užrašyta „Priešinkis“, šoko ir dainavo kartu su R.Watersu, o po to laimingi su juo pozavo nuotraukoms užkulisiuose.
Koncerto pertraukos metus ekrane buvo rodomi šūkiai, kuriais Rogeris ragino žiūrovus priešintis fašizmui, antisemitizmui, aplinkos taršai, vergijai ir prekybai žmonėmis Lietuvoje (šis užrašas sukėlė lengvą publikos nuostabą).
Antroje pasirodymo dalyje nuo lubų nusileido dideli ekranai – jis sukūrė sieną, kuri padalijo publiką į dvi dalis (užuomina į šio koncertų turo pavadinimą „Us + Them”).
Ant jos buvo piešiamos įspūdingos projekcijos, atspindinčios "Pink Floyd" albumų viršelius ir grupės simboliką, virš žiūrovų galvų skraidė pripučiama kiaulė su užrašu „Likti žmogumi“ (dar viena užuomina į albumo "Animals" viršelį), lazeriai piešia piramidę, primenančią albumą "Dark Side Of The Moon", į kurią įskrenda didžiulis rutulys, simbolizuojantis mėnulį.
Tačiau ne mažiau, nei pritrenkiantys vaizdo efektai, dėmesį patraukia ir R.Waterso kalbos ir užuominos į šių dienų pasaulio aktualijas.
Politikos ir visuomenės reiškiniams visą savo karjerą daug dėmesio skyręs rokeris pastaruoju metu yra itin "užsivedęs" - jo koncertai pilni manifestų, raginančių keistis patiems ir keisti pasaulio tvarką.
Žmonės turėtų būti geresni vieni kitiems, mažiau geisti pinigų ir nustoti kariauti - visa tai gana paprasti pareiškimai, su kuriais niekas negalėtų ginčytis. Tad muzikanto užmojis pagydyti pasaulį kartais atrodo kiek naivus.
Tačiau dvi temos, regis, R.Watersą erzina ypatingai. Pirmoji iš jų - JAV prezidentas Donaldas Trumpas, iš kurio Rogeris koncertuose šaiposi taip, jog šįmet M.A.M.A. apdovanojimuose grupės "G & G Sindikatas" parodyta Ramūno Karbauskio karikatūra, supykdžiusi šį politiką, atrodo kaip nekaltas darželinuko piešinys.
R.Waterso koncertuose rodomos vaizdo projekcijos, kuriose D.Trumpas vemia, pasirodo išsidažęs moterišku makiažu, galiausiai parodomas ir neva mikroskopinis JAV prezidento penis.
Per kūrinį „Pigs (Three Different Ones)“ R.Watersas su savo muzikantais užsidėjo kiaulių kaukes ir scenoje gėrė vyną, galiausiai iškėlė plakatą „kiaulės valdo pasaulį“.
Kūrinį vainikavo įsižiebęs milžiniškas užrašas „Trumpas yra kiaulė“ - prieš tai dar buvo parodytos piktinančius, nepagarbios D.Trumpo citatos apie moteris ir kitas temas, esą įrodančios JAV prezidento kvailumą.
Tačiau dar labiau muzikantas pliekia Izraelį - taip, jog pastaruoju metu net turi teisintis, kad tikrai nėra antisemitas. Ypač izraeliečiams užkliuvo jo leptelėjimas, kuriame R.Watersas palygino juos su Vokietijos naciais.
Rokerio nuomone, tai, kaip Izraelis elgiasi su palestiniečiais, mažų mažiausiai prilygsta apartheido politikai Pietų Afrikos Respublikoje.
R.Waterso nuomone, kol palestiniečiai negalės jaustis visiškai laisvi, būtina boikotuoti Izraelį ir nekelti ten kojos.
Jo rūstybę jau užsitraukė grupė "Radiohead", Nickas Cave'as ir kiti pasirodymų Izraelyje atšaukti nesutikę muzikantai, o pastarąją savaitę internete jis nepalieka ramybėje JAV dainininkės Lanos Del Rey, kuri taip pat atmetė jo reikalavimus nevykti į Izraelį.
Dėl šių savo poelgių R.Watersas sulaukia ir griežto atkirčio - pavyzdžiui, garsi grupė "Radiohead" jo raginimus pavadino įžeidimu.
Muzikantai leido suprasti, jog nėra maži vaikai ir R.Watersas jiems nėra Dievas, kurio nuomonės privalu paisyti.
Tačiau R.Watersas toliau laikosi savo pasirinktos pozicijos – nors JAV dėl jos buvo ir švilpimo, ir iš koncerto išėjusių anksčiau laiko žiūrovų. Tiems, kuriems nepatinka jo mintys, muzikantas pernai pasiūlė eiti į Katy Perry koncertus.
Skambant kūriniui „Smell The Roses“ R.Watersas pasirodė surakintomis rankomis – dar viena užuomina į daug kur pasaulyje tebevyraujančią priespaudą.
O bisui išėjęs britas prisiminė savo 1992-ųjų albumą „Amused To Death“, kuriame pliekė jo nekenčiamą JAV prezidentą Ronaldą Reaganą ir Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę Margaret Thatcher.
„Jie sukūrė neoliberalizmą, dėl kurio ši planeta gali sužlugti. O mes norime, kad joje gyventų mūsų vaikai ir anūkai“, - dėstė R.Watersas.
Jo idėjos patiko ne visiems – koridoriuose po koncerto skambėjo pasvarstymai, kad Rogeris geriau jau grotų, o ne politikuotų.
Bet muzika, atrodo, patiko visiems – ypač senų laikų. „Eclipse“, „Money“, „Us And Them“ ir kitas žinomas dainas antroje koncerto dalyje sugrojęs R.Watersas atsisveikino „Pink Floyd“ kūriniu „Comfortably Numb“ (ir ant galvų pabirusiais popieriaus lapeliais su užrašu "priešinkis").
Publikai dar skirstantis iš „Žalgirio“ arenos, R.Watersas jau sėdėjo lėktuve – tiesiai nuo scenos išvažiavo į oro uostą ir išvyko į Rusiją, kur tęs šį koncertų turą.
Tūkstančiams tų, kurie matė šį roko spektaklį, jis paliko daug minčių – net jei sutinki ne su viskuo, ką scenoje sako R.Watersas, toks įspūdingas vakaras su prasminga roko muzika Lietuvoje gali ir nebepasikartoti.
