Net nesiklausius šio albumo norėjosi spėti, kad „seno šuns naujų triukų neišmokysi“, tačiau pasiklausęs tuo suabejoji. Labiausiai dėl internete jau gana plačiai pasklidusios dainos „Iliuminacija“, kurioje sintezatorių garsų – kur kas daugiau nei įprasta šiai grupei, o albumo pabaigoje dar priklijuota šokių muzikos versija, sukurta žinomų didžėjų „G-Spot DJs“.
Dar prieš kelerius metus grupės gerbėjams tai tikriausiai atrodytų lyg šventvagystė. Bet laikai keičiasi, daugelis grupių vis drąsiau eksperimentuoja ir laužo savo skambesio rėmus – nuo į komercinį švedišką skambesį pasukusių latvių „Brainstorm“ iki visiškai netikėtų garsų naujausiame albume pažėrusių britų „Arctic Monkeys“.
„Arbata“, reikia pripažinti, nuo pasirinkto kelio nukrypsta trumpam, lėtai ir atsargiai. Taip, kai kuriose dainose („Be pykčio“, „Jūsų labas“) atsirado kur kas daugiau energijos ir užuominų į, pavyzdžiui, britų „Coldplay“ euforiškus priedainius, nei iš šios lietuvių grupės buvo galima tikėtis.
Bet tokios dainos kaip „Trauk juos perkūnais“, „Murakamis rūko“, „Aš dar gyvas“, „Ji turi dovaną“ nuramins tuos, kurie priprato prie senosios „Arbatos“. Pagal „Foje“ dainą pasivadinusi grupė ir toliau išlieka švelniai poetiška, lengvai melancholiška, romantiška ir jauki.
Ji – kažkas per vidurį tarp „Keistuolių teatro“ ir Andriaus Mamontovo. Kurianti muziką, susigėrusią į kone visų nedidelių Lietuvos gyvos muzikos klubų sienas. Paprastą, be jokių išsidirbinėjimų, kvepiančią draugyste ir atvirais pokalbiais iki paryčių. Taip, kartais - ir jau kiek nuzulintais šablonais. Ne, iš esmės ši grupė jau nebepasikeis. Turbūt ir nereikia.
Įvertinimas – 7 iš 10.
Daina „Trauk juos perkūnais“:
