Dvyliktą sykį surengtas festivalis, į kurį susirenka keliolika tūkstančių muzikos klausytojų, penktadienį publiką džiugino švedų dainininkės Tove Lo, britų popžvaigždžių „Years & Years” ir kitų žinomų atlikėjų pasirodymais.
Nors jo programoje šįmet – mažiau ryškių vardų iš užsienio nei įprasta (kalbama, prie to prisidėjo keleto stambių rėmėjų pasitraukimas), žiūrovai puikiai leidžia laiką – klausydamiesi gausiau šįmet programoje dalyvaujančių latvių atlikėjų, dalyvaudami įvairiuose atrakcionuose ir konkursuose.
Festivalyje šįmet netrūksta pokyčių – sumažėjo scenų, jos kitaip išdėstytos, renginio teritorija – kiek mažesnė.
Salacgryvos miestelyje taip pat mažiau jaučiasi festivalio šurmulys – jei ankstesniais metais kone visi kiemai buvo prikimšti mašinų, kavinės – užsėstos festivalininkų, o parduotuvių lentynos – iššluotos, šįkart viskas kur kas ramiau. Akivaizdu, kad publikos – mažiau nei įprasta.
Šįmet „Positivus“ pasisekė su oru – šeštadienį spigino kone trisdešimties laipsnių karštis, tad popietę dalis festivalio publikos mėgavosi maudynėmis jūroje.
Šeštadienio vakarą pagrindinėje scenoje žiūrovams grojo „The Barr Brothers“ – psichodelinio bliuzroko grupė iš Kanados, muzikuojanti jau kiek daugiau nei dešimtmetį.
Trys jos albumai, tarp jų – pernai išleistas naujausias „Queens Of The Breakers“, yra puikiai vertinami kritikų, tačiau turbūt bus teisinga pasakyti, kad Baltijos šalyse šie Monrealyje gyvenantys amerikiečiai broliai nėra itin gerai žinomi – į jų pasirodymą susirinko gana kuklus būrys žiūrovų.
Patys muzikantai koncerto pradžioje atrodė gana kuklūs ir sutrikę, regis, net patys kiek nustebę, kad juos pastatė tokioje didelėje scenoje. Tačiau pamažu atsipalaidavo ir saulėkaitoje ant žolės susėdusius latvius svaigino gitarų improvizacijomis. Visa tai atrodė labai hipiška, nuo vokalisto marškinėlių su užrašytu Bobo Dylano vardu iki pačios muzikos, smarkiai kvepiančios septintuoju dešimtmečiu.
Visai kitoks yra Jeremy Loops – dainininkas iš Pietų Afrikos Respublikos, į sceną linksmai įšuoliavęs su lūpine armonikėle rankose.
Diplomuotas finansininkas, tik studijų pabaigoje atradęs meilę muzikai, per kelerius metus padarė visai neblogą karjerą – gimtinėje jis išrinktas geriausiu koncertiniu atlikėju, Europoje „apšildė“ žinomos JAV grupės „Twenty One Pilots“ turą.
Jo muzika – sunkiai apibūdinama. Jeremy Loops tai scenoje šėlsta vienas, „loop“ pedalų bloku „padaugindamas“ savo balsą ir instrumentus, tai pasikviečia muzikantų grupę, tai repuojantį bendražygį.
Stilius blaškosi nuo kantri muzikos iki pop ir hiphopo, bet tokia nenuspėjama košė žiūrovams labai patinka.
Energingas ir dėmesį pritraukti mokantis afrikietis pats buvo nustebęs – „Positivus“ netrūko jo gerbėjų, mokančių kone visų dainų žodžius.
„Geras, gali būti, kad aš čia – pirmas atlikėjas iš Pietų Afrikos. Žinote, būti muzikantu Pietų Afrikoje – tas pat, kas būti muzikantu Latvijoje. Tai yra, tave žino tėvynėje, bet visur kitur žmonėms nusispjaut. Smagu, kad čia yra kitaip.
Šiandien bridau giliai į jūrą, dariau vokalo pratimus ir galvojau – dievulėliau, kokį gražų festivalį jūs čia turite“, – publikai meilikavo Jeremy.
Festivalio programoje šeštadienį neišvengta pokyčių – tik renginio dieną savo pasirodymą atšaukus britų elektroninės muzikos prodiuseriui Mura Masa, pagrindinės scenos atlikėjai „pasistūmėjo“ į vėlesnį laiką.
Devintą vakaro „Positivus“ minią čia džiugino vietinis dievukas – reperis Gacho, kurį galima vadinti Latvijos Egidijumi Dragūnu (jis irgi renka pilnas arenas, aukoja daug pinigų labdarai, Selas su juo bičiuliaujasi ir prieš kelerius metus lankėsi Gacho koncerte Rygoje).
Muzika, tiesa, šiek tiek kitokia – bent jau ta, kurią Gacho pristatė festivalyje. Naujas jo projektas „Mesa“ – gyvai su didele muzikantų grupe atliekamas gana liūdnas, melancholiškas hiphopas. Tarsi Lilas ir Innomine be elektronikos – vietiniai linksminosi, užsieniečiai, dešimt minučių pasiklausę latviško repavimo, abejingai gūžčiojo pečiais ir dreifavo link maisto kioskų.
Iš latvių žvaigždės estafetę perėmė interneto sensacija – britų muzikantas Youngr, kurio tikrasis vardas – Dario Darnellis.
Prieš kelis dešimtmečius išgarsėjusio atlikėjo Kid Creole sūnus kuria efektingą, linksmą popmuziką – ir internete dešimtis milijonų peržiūrų renkančius kitų dainininkų hitų perdirbinius, ir originalias dainas.
Kiekvienas jo pasirodymas virsta dideliu vakarėliu – taip nutiko ir Latvijoje, kur energingo brito pasirodymas, sprendžiant iš merginų klyksmų, buvo labai laukiamas.
Youngr turi savitą požiūrį į muzikos verslą ir savęs pateikimą – pavyzdžiui, interneto enciklopedijoje „Wikipedia“ nėra straipsnio apie jį, o šįmet išleistą debiutinį albumą jis pavadino „This Is Not An Album“ („Tai – ne albumas“).
Tačiau scenoje jis – tiesiog puikus publikos linksmintojas, kurio muzikoje nesinori ieškoti ypatingo gylio. Vienas tų atlikėjų, kurie suteikia paaugliams progą išsitaškyti, per daug nemąstant, ir tiek.
Juolab ir kad jo pasirodymų idėja – gana keista. Youngr leidžia gerai žinomus kitų atlikėjų įrašus – Michaelo Jacksono, „Fleetwood Mac“, „Gorillaz“, „Daft Punk“ ir kitų.
Juos „aprengia“ gyvu vokalu, mušamaisiais, elektroniniais efektais, gitarų ir klavišinių garsais – instrumentais apsistatęs britas scenoje atrodo kaip „žmogus-orkestras“.
Jis – neabejotinai charizmatiškas. „Sėdite? Nieko, koncerto pabaigoje stovėsite“, – išėjęs į sceną, į latvius kreipėsi britas. Viskas taip ir nutiko. Tačiau vis tiek ne taip jau paprasta suvokti, kaip jį reikėtų vertinti – didžėjų, eksperimentuotoją, dainininką, muzikantą? Youngr – po truputį viskas iš šių išvardytų dalykų.
Vakarą vainikuoti buvo patikėta vienoms svarbiausių šių metų festivalio žvaigždžių – britų elektroninės muzikos veteranams „The Prodigy“.
Dėl daugiau nei ketvirtį amžiaus arenas ir stadionus drebinančios grupės festivalis turėjo pasirūpinti papildomomis garso kolonėlėmis, o užkulisiuose ji kėlė itin daug specifinių reikalavimų – pavyzdžiui, įamžinti pasirodymą leido tik keliems fotografams, griežtai ribojo publikuojamų nuotraukų skaičių.
Ne sykį Lietuvoje koncertavusi grupė į sceną žengė pusę dvylikos – su kurtinančiu triukšmu, vokalisto Maximo isterišku kriokimu ir šokėjo Keitho Flinto šamaniškais judesiais.
„The Prodigy“ yra viena tų retų grupių, per kurių pasirodymus iš proto eina ir paaugliai, ir jų tėvai – daugiau nei du dešimtmečius išlaikyti aktualumą ir dėmesį šokių muzikos pasaulyje nėra lengva.
Ar „The Prodigy“ tikrai jį išlaikė, galima diskutuoti. Yra sakančių, kad paskutinis dėmesio vertas grupės įrašas buvo prieš dvidešimt metų išleistas „The Fat Of The Land“, o pastaruoju metu šie britai yra virtę nostalgijos nešėjais – maždaug, tokiais senstelėjusiais reivo „The Rolling Stones“.
Tiesos yra – per pirmas dvi dainas prakaitu apsipilantys, bet vis dar grėsmingais ir agresyviais atrodyti bandantys muzikantai kartais balansuoja ant parodijos ribos.
Koncerto pradžioje jiems net buvo gana sudėtinga išjudinti žiūrovus. "Čia Latvija ar kas? Kur mano kovotojai?" - į Maximo rėkavimus publika reagavo gana vangiai.
Tačiau atkuto, kai išgirdo senąsias "The Prodigy" dainas. Su tokiais „Positivus“ sceną drebinusiais hitais kaip „Breathe“, „Firestarter“ ar „Smack My Bitch Up“ nepasiginčysi – jie vis dar sukelia didelį adrenalino pliūpsnį. „The Prodigy“ nurašyti dar per anksti – juolab kad iš pasirodymo „Positivus“ atrodė, kad grupės lyderis, prie sintezatorių krūvos įsitaisęs Liamas Howlettas vis dar mėgaujasi tuo, ką daro.
Sekmadienį – paskutinė „Positivus“ diena, kurioje laukiama gausiausiai per tris vakarus susirinksiančios publikos. Nemažai žiūrovų į festivalį atvyks vienai dienai – dėl „Positivus“ vainikuosiančio alternatyvios muzikos dievuko, dainininko ir rašytojo Nicko Cave'o, kuris, beje, nė sykio nėra koncertavęs Lietuvoje, o Latvijoje lankysis jau antrą sykį.
