Prieš maždaug penkerius metus išgarsėjusi švedė, kurios ryškų talentą vienas pirmųjų pastebėjo populiariausias pasaulio prodiuseris Maxas Martinas, yra išleidusi tris albumus, parašiusi daugybę populiarių dainų ne tik sau, bet ir kitoms žvaigždėms – pavyzdžiui, Ellie Goulding ir Lorde.
Niujorke šiuo metu gyvenanti atlikėja yra gastroliavusi su Katy Perry, „Maroon 5“, „Coldplay“ ir kitais ryškiausiais pasaulio atlikėjais, o su „Coldplay“ yra įrašiusi ir dainą.
30-metė iš Stokholmo garsėja itin atvirais dainų tekstais apie seksą, fotosesijomis ir klipais, kuriuose nevengia pasirodyti apsinuoginusi.
Pavyzdžiui, jos antrojo ir trečiojo albumų pavadinimai „Lady Wood“ ir „Blue Lips“ yra užuominos į moters lytinius organus ir susijaudinimą. Sceną jos pasirodymų metu puošia vaginos atvaizdas.
Dainoje „Talking Body“ ji dainuoja „turi tobulą kūną, tad užkelk jį ant manęs“, o naujausias jos vaizdo klipas „Bitches“ - lyg detalus instruktažas vyrams, kaip lovoje patenkinti moterį.
Biseksualios orientacijos atlikėja neslepia, kad lovos žaidimai – ne tik viena mėgstamiausių jos dainų temų, bet ir vienas svarbiausių dalykų jos gyvenime.
Tiesa, jos muzika yra įspūdingas visiškai priešingų nuotaikų derinys – Tove Lo hitai gali atrodyti energingi ir linksmi, tačiau dainų tekstuose ji dažnai aprašo gana tamsius išgyvenimus.
Skeptikai seksualiame Tove įvaizdyje įžvelgia norą pasireklamuoti ir pritraukti dėmesio, tačiau pati dainininkė tai vadina tiesiog laisvės troškimu ir sugebėjimu visiškai nekreipti dėmesio, kas ką pamanys.
Ji – naujosios kartos, kuri laisvai ir atvirai žvelgia į kūną į seksualumą, žvaigždė. Akcentuojanti, kad atviras moterų kalbėjimas apie savo erotinius troškimus yra ir feminizmo požymis.
Pirmą sykį į Lietuvą atvykusi, Vilniaus universiteto Botanikos sode ketvirtadienio vakarą koncertą surengusi Tove jau trejus metus beveik koncertuose laikosi tradicijos, kuri jau įamžinta šimtuose pasaulio žiniasklaidos antraščių – skambant dainai „Talking Body“, pakelia marškinėlius ir parodo publikai nuogą krūtinę.
Tai ji padarė ir Lietuvoje – laukdami šios akimirkos, prie scenos plūstelėjo dar daugiau gerbėjų su mobiliaisiais telefonais.
Į koncertą Vilniuje susirinko per du tūkstančius jos gerbėjų – gal kiek mažiau, nei buvo galima tikėtis, bet, kaip užsiminė pasirodymo rengėjai, tikrai pakankamai, kad jis nebūtų nuostolingas.
Švedės šou nepraleisti nusprendė ir keletas Lietuvos muzikantų – Vaidas Baumila, Paula, grupės „Deeper Upper“ nariai.
Susirinkę žiūrovai pirmiausiai išvydo Iiris – ekscentrišką estų dainininkę, kuri gimtinėje prieš kelerius metus buvo lyginama su Bjork ir Kate Bush, bet pastaruoju metu yra pasukusi į kiek labiau komercinės muzikos vandenis.
T.Lo su savo grupe į sceną žengė apie pusę dešimtos vakaro – žiūrovai, kurių didžiąją dalį sudarė jaunimas, pašėlo iš džiaugsmo, pamatę savo dievaitę.
Pusantros valandos trukmės koncertui ji buvo surepetavusi visas geriausiai žinomas savo dainas – nuo „Habits (Stay High)“ iki „Talking Body“ ir „Disco Tits“.
Tove pasirodymą papildė ir didelis scenoje sumontuotas ekranas, rodęs jos klipų nuotrupas, ištraukas iš senų erotinių filmų, gigantiškas lūpas, dainininkės akis ir kitus vaizdus.
„Labas, Lietuva. Čia – stebuklingas botanikos sodas“, - šūkčiojo dainininkė, ant kurios kūno koncertui įsibėgėjant liko vis mažiau drabužių.
Iš pradžių ji nusimetė striukę, o tada – ir peršviečiamą suknelę, likdama tik su blizgančiu triko.
„Ši daina – apie tai, kad nereikia būti tobulam“, - pristatydama kūrinį „Moments“, pasakojo Tove.
Kitą kūrinį, pasakojo dainininkė, ji parašė Nikaragvoje, sėdėdama ant aukšto kalno.
Publika į Tove dainas reagavo karštai – kone kiekvienos dainos metu švedė išprovokuodavo lietuvius kelti rankas ir ploti.
Nors į Vilnių atvyko pavargusi po ilgos kelionės iš JAV, Tove buvo puikiai nusiteikusi, nuolat dėkojo lietuviams ir užsiminė, jog būtinai norėtų čia dar sugrįžti.
Į sostinę atvykusi švedų scenos padūkėlė prieš koncertą davė interviu „Lietuvos rytui“.
- Į Vilnių atvykote diena anksčiau. Ką veikėte?
- Nuėjome pavakarieniauti, aplankėme grupės „Freaks On Floor“ koncertą festivalyje „Midsummer Vilnius“ Valdovų rūmuose – puiki vieta. Nuėjome į porą barų. Linksma, nors man kiek sudėtinga dėl pasikeitusių laiko zonų – atskridau iš Los Andželo.
- Ką apie Lietuvą žinojote anksčiau?
- Nedaug. Taip pat – ir apie lietuvių muziką, bet dėl to ir smagu apsilankyti naujose vietose. Iš pirmo žvilgsnio Vilniaus atmosfera man primena Švedijos miestus.
- Jus vadina ir „tamsiausiu Švedijos muzikos eksportu“, ir „liūdniausia Švedijos mergina“. Ką manote apie tokius apibūdinimus?
- Priklauso nuo konteksto. Stengiuosi per daug apie tai negalvoti. Kol kuriu muziką, kuri man patinka, nesvarbu, kaip kiti jie apibūdina. Bet jūsų paminėtos frazės yra komplimentai.
- Bet jūs visai neatrodote liūdna.
- Dainuoju apie jausmus, kuriuos visi patiria. Taip pat – ir apie liūdesį, širdgėlą, kaltę. Tai, apie ką dažnai nutylime. Kai pradėjau tai daryti, mažai kas popmuzikos pasaulyje rašė taip – dažniau stengėsi dainuoti apie pagražintą tikrovę, kur viskas tobula.
Dabar aplinka pasikeitė, popmuzikos žanras išsiplėtė, jame atsirado daugiau tamsių emocijų. Man tai patinka, negalėčiau visąlaik klausytis linksmų dainų.
- Beveik visi jūsų dainų tekstai – apie jūsų pačios gyvenimą. Kas bus, jei po dešimties metų turėsite du vaikus, laimingą šeimą? Rašysite laimės kupinas dainas apie vaikų darželius?
- Turbūt. (Juokiasi). Manau, visada rašysiu apie tai, kas vyksta mano galvoje. Kai mano vaikai užaugs, jie paklaus – ei, kodėl parašei dainą apie tai, kaip nemėgsti kūdikių? Mano draugai augina vaikus, jie sako, kad tai – labai sudėtinga, nors, žinoma, ir myli juos be proto.
Man patinka leisti laiką su draugų vaikais, bet pati gal dar palūkėsiu. (Juokiasi). Nežinau, kas nutiks ateityje. Man labiausiai rūpi, kas vyksta dabar, o ne rytoj ar vakar.
Bet taip, kartais pagalvoju – jei mano gyvenimas taps ramus ir tvarkingas, ar išvis galėsiu rašyti dainas? Ar bus apie ką?
- Niekada neturėjote jokio karjeros plano – jūsų karjera jums tiesiog nutiko. Ar nebijote, kad rytoj visa tai baigsis?
- Taip. Turiu mėgautis, kiek tik galiu, nes pati nežinau, kodėl man pasisekė. Tikiu savo kūryba, bet niekada neturėjo tikslo parduoti daug įrašų ar išgarsėti. Tiesiog norėjau rašyti dainas. Aplink pilna talentingų žmonių, kurie labai stengiasi, bet jiems nepavyksta prasimušti. O man nuskilo.
- Esate parašiusi dainų ne vienai pasaulinei žvaigždei. Pavyzdžiui, „Love Me Like You Do“ britų atlikėjai Ellie Goulding. Ta daina tapo beprotiškai populiari – ar nesigailėjote, kad jos nepasilikote sau?
- Ne, aš ten tik šiek tiek prisidėjau prie teksto. Ta daina puikiai tinka Ellie. Bet gal ateityje, jei kursiu su kitais dainų autoriais, ir jausiu, kad ta daina labai tinka man, lengvai neatiduosiu.
Kita vertus, rašyti dainas man patinka taip pat, kaip ir jas dainuoti. Net tada, kai rašau kitiems. Dainų kūrimas kitiems – labai įdomus iššūkis, nes turi galvoti, kas geriausiai tiktų tiems artistams, ko jie iš tavęs nori.
- Kaip jūs rašote dainas? Naktį, grįžusi iš baro, keliaudama, namie?
- Labai padrikai. Šiais metais turiu daugiau laiko rašyti, bet prieš tai pusantrų metų nuolat koncertavau, tad tekdavo, ištaikius laiko, lėkti į studiją ir rašyti mažais gabalėliais.
Kartais pradedi popiet ir dirbi iki išnaktų, kartais rašai naktį. Kartais dirbi keturias, kartais – dvylika valandų. Žmonės aplink mane turi būti labai lankstūs.
Mano artimieji atvyksta aplankyti manęs į Niujorką ir sako – tai kelintą valandą tu baigsi darbus, eikime vakarieniauti. Atleiskite, bet taip nebūna. Kai aplanko įkvėpimas, sėdi ir rašai. Kai rašau dainas studijoje, niekada nesutinku tuo metu duoti interviu telefonu, nes tai išblaško.
- Ar kada susidūrėte su cenzūra? Jūsų dainose yra keiksmažodžių, atvirų tekstų apie seksą, scenoje mėgstate apnuoginti krūtinę.
- Taip, visko pasitaiko. Net JAV yra valstijų, kuriose manęs prašoma per koncertą nerodyti krūtų, nes tas klubas praras leidimą prekiauti alkoholiu. Kodėl? Nes, pasirodo, dėl mano nuogos krūtinės ta vieta savaime virstų striptizo klubu, o tada reikėtų kitokio leidimo alkoholio prekybai.
Kartais neklausau ir vis tiek rodau krūtinę, bet būna ir sudėtingiau. Kai koncertavome Kinijoje, man pasakė tiesiai šviesiai - jei tai padarysi, atsidursi kalėjime. Tad ten jau susilaikiau, už grotų aš nenoriu. (Juokiasi).
Anksčiau mane tie suvaržymai erzindavo. Bet tada pagalvojau – juk susirenka gerbėjai, nori mane pamatyti. Geriau jau sutiksiu šiek tiek sušvelninti savo pasirodymą, išmesti porą žodžių iš dainos, nesikeikti per interviu, bet padainuosiu jiems. Bet per daug nusileisti irgi negalima.
- Kai scenoje rodote nuogą krūtinę, tai jums – tiesiog smagu, ar tuo pačiu norite skleisti žinią apie moterų laisvę elgtis, kaip tik jos nori?
- Iš tiesų – apsinuoginti tiesiog smagu. Bet kai pradėjau tai daryti, prasidėjo klausimai, kokia viso to reikšmė. Ir pamažu tai virto tam tikra pozicija – jei aš noriu tai daryti, turiu teisę tai daryti.
Tai kiek erzina - dainuoju scenoje visą valandą, bet dauguma žurnalistų pirmiausia rašo apie tai, kad parodžiau krūtis.
Prancūzijoje, pavyzdžiui, į tai niekas nekreipia dėmesio, Švedijoje – šiek tiek, bet JAV būtent tas koncerto epizodas patenka į visas antraštes.
Tada nusprendžiau – darysiu tai tol, kol apie tai nustos rašyti. (Juokiasi). Manau, kad dabar jau niekas dėl to per daug nesuka galvos. Tai tiesiog linksma akimirka man ir gerbėjams – kai parodau krūtinę, jie reaguoja, kai kurios merginos irgi pasielgia taip pat.
- Gyvename XXI amžiuje, bet moteris, atvirai dainuojanti apie seksą ir geidulius, kaip tai darote jūs, vis dar yra neįprastas reiškinys.
- Yra dvi feminizmo kryptys. Vienos feministės niršta ant kitų moterų, kurios demonstruoja savo seksualumą. Nes tai jos mato kaip nerimtą dalyką, blogą pavyzdį kitoms merginoms. Man irgi sakė – „jei taip darysi, vyrai niekada tavęs nesiklausys, rimtai į tave nežiūrės“.
Bet požiūris pasikeitė. Tikiu, kad moterys gali būti gerbiamos ir tuo pačiu rengtis ar atrodyti provokuojamai, kaip tik nori.
Nesakau, kad visi turi elgtis kaip aš. Turi būti erdvės visokiems žmonėms. Jaunimo požiūris į seksualumą, kūną keičiasi. Į mano koncertus ateinantys žmonės galvoja – gerai, aš taip nedarysiu, bet man patinka, ką daro ji. Ir valio.
Vyrai, dainuojantys apie seksą, niekada nebuvo problema. O kai tai daro moterys, kyla daug klausimų. Visi tie priekaištai man nerūpi. Daug merginų mane mėgsta ir elgiasi taip, kaip aš.
Jaučiu, kad ir požiūris į mane pasikeitė. Prieš penkerius metus publikai aš buvau plevėsa, vakarėliuose dūkstanti mergina, kuri gali padaryti blogą įtaką. Dabar į mane žiūri kaip į feministę, kuri įkvepia merginas pasitikėti savimi. Nors aš visiškai nepasikeičiau. Anksčiau man tekdavo gintis per interviu, o dabar sulaukiu komplimentų. Nuostabu.
- Iš jūsų klipų, dainų tekstų sudiaro įspūdis, kad esate šūkio „seksas, narkotikai ir rokenrolas“ įsikūnijimas. Maždaug, mergina, kuri grįžta namo šeštą ryto, miega iki trečios popiet ir vėl eina linksmintis.
- Panašiai ir yra. (Juokiasi). Man patinka linksmintis iki paryčių. Bet po kiek laiko ateina noras susitvarkyti, atgauti balsą. Ypač tada, kai ruošiuosi gastrolėms – pusantros valandos intensyviai judu scenoje, tam reikia energijos.
- Prieš trejus metus jums buvo atlikta balso stygų operacija, po kurios nebuvo aišku, ar išvis galėsite dainuoti. Buvo baisu?
- Taip. Prisipažinsiu – po tos operacijos mano gyvenimas pasikeitė. Mečiau rūkyti, pradėjau labiau rūpintis balsu, prieš koncertus daryti apšilimo pratimus.
Du mėnesius turėjau kalbėti labai tyliai, negalėjau šnekėti telefonu. Ėjau iš proto - kas bus, jei negalėsiu dainuoti, jei balsas pasikeis, ką man reikės veikti? Tai buvo gera pamoka.
- Mėgstate dainuoti apie seksą. Jei reikėtų rinktis – likusį gyvenimą praleisti be muzikos arba be sekso, ką pasirinktumėte?
- Manau, muzika man reiškia daugiau. Bet iš tiesų negaliu atsakyti į šį klausimą. Neverskite manęs rinktis iš dviejų mėgstamiausių dalykų. (Kvatojasi).
