19 metų gyvuojanti grupė, kuri pirmadienį gros Vilniaus salėje „Compensa“, Lietuvoje lankysis jau trečią sykį.
2009-aisiais ji grojo festivalyje „Be2gether“, o prieš ketverius metus – sostinės Teatro arenoje, abu sykius priversdama tūkstančius žiūrovų apsipilti prakaitu.
Laukinę energiją spinduliuojančios grupės muzikoje susipina pankrokas, Rytų Europos folkloras, čigonų muzikos ritmai ir dar daugybė įvairių žanrų nuotrupų, sukuriančių sunkiai nusakomą atmosferą.
Grupės vokalistas, Ukrainoje gimęs ir augęs Eugene’as Hützas (tikrasis vardas – Jevgenijus Nikolajevas) jau porą dešimtmečių yra viena įdomiausių Niujorko pogrindžio scenos asmenybių.
Kompozitorius, aktorius, rašytojas, didžėjus garsėja bohemiško plevėsos, niekada nesiskiriančio su buteliu stipraus gėrimo, įvaizdžiu.
Scenoje jis atrodo lyg apsėstas – laksto, šoka ir dainuoja taip, jog atrodo, kad kiekvieną vakarą turėtų numesti kelis kilogramus svorio.
Prieš dešimtmetį grupę visame pasaulyje išgarsino albumas „Super Taranta!“, dėl kurio kritikai „Gogol Bordello“ vadino vienu ryškiausių pasaulio kolektyvų.
Dėmesį atkreipė ir JAV žvaigždė Madonna – pakvietė „Gogol Bordello“ pagroti kartu, juos įamžino savo filme „Ištvirkimas ir išmintis“, o E.Hützui jame skyrė pagrindinį vaidmenį.
Kuriam laikui viena madingiausių pasaulio grupių tapusi „Gogol Bordello“ neišnyko iš akiračio – prieš kelionę į Vilnių E.Hützas davė interviu „Lietuvos rytui“.
– Tai ne pirmas jūsų vizitas Lietuvoje. Kuo jis skirsis nuo ankstesnių?
– Tai ypatingas koncertas, nes turime svarbią progą. Neseniai pasirodė naujausias mūsų albumas „Seekers And Finders“.
Be to, perleidžiame savo pirmąjį albumą „Voi-La Intruder“, pasirodžiusį prieš 19 metų, prodiusuotą garsaus muzikanto Jimo Sclavunos iš dainininko Nicko Cave’o grupės „The Bad Seeds“.
Tad koncerte daugiausia grosime dainas iš šių dviejų albumų.
Ir tai bus įdomu, nes pirmasis mūsų albumas – daugiausia akustinio skambesio. Imti tas dainas ir perkelti į dabartinį, energingą grupės stilių yra labai įdomu.
Kai tos senos, kamerinės dainos įgyja visiškai kitokią formą, gerbėjai koncertuose raunasi nuo galvos plaukus. Iš džiaugsmo, žinoma.
– Kvailas klausimas, bet negaliu susilaikyti. Prieš kelias dienas baigėsi „Eurovizija“.
Gal žiūrėjote?
– Ne, net nežinau, kas laimėjo. Neseku to konkurso.
Mums porą kartų siūlė dalyvauti, bet tai – tiesiog ne mūsų muzika, ne mūsų menas.
– Jūsų koncertai ir muzika – kupini energijos ir šėlsmo. Ar lengva kurti tokią muziką laikais, kai pasaulis – kupinas nerimo ir krizių? Ir ar tai įsismelkia į jūsų kūrybą?
– Geras klausimas. Nes aš nemanau, kad mūsų muzika linksma ar kupina laimės. Suprantu, ką sakote, – koncertuose visi eina iš proto, bet tai – lyg vaistai, būdas pamiršti visas problemas, pagalba nerimą jaučiantiems žmonėms.
Mūsų muzika – tai pagreitintas Rytų Europos ir Amerikos bliuzo hibridas. Mūsų dainose beveik nėra mažorinių natų.
Iš 150 dainų tokios – tik dvi.
Mūsų muzika – apie nepasidavimą, išlikimą, nepalaužiamą žmogaus dvasią. Nerašau dainų apie pasaulio aktualijas, nes nuo jų man skauda galvą.
– Negalima tikėti viskuo, ką perskaitai internete. Ten rašoma, kad gyvenate Brazilijos mieste San Paule.
– Taip, ir tai – netiesa. Dar internete parašyta, kad gyvenu su broliu. O aš net neturiu brolio ir niekada negyvenau San Paule.
Gyvenau Rio de Žaneire, bet prieš trejus metus grįžau į Niujorką, tai – mano mėgstamiausias miestas. Čia – mano grupė, mano gerbėjai.
Žmonės sako, kad tai – labai judrus miestas, nuo kurio greitai pavargstama, bet aš nesutinku. Londonas ir Tokijas – kur kas labiau varginantys.
Turistai įsivaizduoja, kad Niujorkas – centras, kuriame knibždėte knibžda žmonių, bet iš tiesų įdomiausi dalykai vyksta priemiesčiuose.
– Jei prieš 19 metų jums būtų sakę, kad 2018-aisiais grupė dar gyvuos, būtumėte patikėjęs?
– Žinoma, o kodėl ne? Muzika – mano gyvenimas. Grupėse groju nuo trylikos metų. Nenorėjau veikti nieko kita. Buvo laikas, kai labiau troškau būti rašytoju, poetu, bet tai – beveik tas pat.
Žmonėms galbūt atrodo, kad mums turėtų būti sunku išlikti, nes labai daug linksminamės ir esame pamišėliai, kurių venomis teka rokenrolas.
Aš pasakysiu sąžiningai – toks pašėlęs rokenrolas, kokį publika įsivaizduoja, neegzistuoja jau kelis dešimtmečius. Mūsų grupė – savotiška rokenrolo prieglauda. Ir tai labai keista grupė, visi mes – iš skirtingos aplinkos ir laiko.
Aš – iš Ukrainos, o ši šalis nuo pasaulinio muzikinio gyvenimo visada buvo atsilikusi bent 20 metų. Kiti grupės nariai – iš Pietų Amerikos, Rusijos, Australijos.
Visų mūsų bakterijos susiliejo, tai – lyg eksperimentas laboratorijoje. „Gogol Bordello“ – tikra anomalija. Grojanti demokratišką, improvizacinę muziką, esančią tiek arti grynos energijos, kiek tai įmanoma.
Man mūsų muzika panaši į kovos meną. Kai matote, kaip kovos menų meistras demonstruoja savo sugebėjimus, jis atrodo laukinis, neįtikėtinai energingas. Bet jis juk to nedaro visą parą.
Mes – irgi. Kuriame meną, laikomės disciplinos. Kai scenoje matote „Gogol Bordello“, žinokite, kad mums patiems tai – ypatinga, nes taip elgiamės tik tris mėnesius per metus.
Žinote, kuo džiaugiuosi? Mes nesame grupė, kurios nariai į areną iš viešbučio važiuoja atskirais limuzinais. Būna, kad pykstamės. Laiminga šeima yra mitas, visi žino, kad taip nebūna.
– Ar dar palaikote santykius su Madonna?
– Kartais. Kai ji būna Niujorke, nueiname į jos koncertą. Bet mūsų bendradarbiavimas buvo dėl jos filmo, kuriame dalyvavome.
Truputį pasilinksminome, pagrojome kartu. Nebuvo jokių ilgalaikių, rimtesnių planų.
Bet mes ją prisimename šiltai. Aš galiu pasakyti, kad ji – tikrai kieta moteris. Darbai su ja – ypatingas puslapis mūsų istorijoje šalia kitų puslapių.
– Bet jūsų nepiktina, kad ji dažnai minima kalbant apie „Gogol Bordello“? Juk nemažai žmonių apie jus sužinojo būtent dėl jos.
– Nesutinku, tai – mitas. Kai Madonna mumis susidomėjo, kas vakarą jau grojome tūkstančiams žmonių.
Mūsų koncertuose nematau publikos su Madonnos marškinėliais. Kai kurie jos gerbėjai gal ir sužinojo apie mus jos dėka. Bet mūsų karjera visą laiką stabiliai kilo į viršų.
Nebuvo taip, kad kartą prabudome ir mus staiga norėjo pakalbinti visi TV kanalai, pakviesti visi festivaliai. Kilome į viršų iš lėto, tai gerai – neturėjome priežasčių pasipūsti.
