Kai buvo paskelbta, jog hitų „You're Beautiful“ ir “1973” atlikėjas gros „Siemens“ arenoje, niekas nenutuokė, kad Kauno „Žalgiris“ pateks į Eurolygos ketvertą ir būtent šį savaitgalį kovos Belgrade.
Nereikia abejoti – dėl to jo koncertas galbūt prarado nemažai žiūrovų, vietoj galimybės pasiklausyti brito dainų pasirinkusių krepšinį prie televizorių, namie ar baruose.
„Galima suspėti ir ten, ir ten“, - prieš koncertą juokėsi ketvirtą kartą Lietuvoje viešintis britas, į sceną žengęs apie devintą vakaro.
Prieš jį koncertavo Justinas Jarutis – roko grupės „Freaks On Floor“ vokalistas, šįmet išleidęs pirmąjį solinį albumą.
Jame į melodingą, amerikietiško skambesio poproką pasukęs lietuvis prie romantiškų J.Blunto dainų tinka puikiai – susirinkusiems keliems tūkstančiams žiūrovų tikrai nesinorėjo užsikimšti ausų.
J.Bluntas – itin spalvingas britų scenos personažas. Verksminga jo daina „You're Beautiful“ 2005-aisiais buvo neįtikėtinai populiari visame pasaulyje – ir visam laikui J.Bluntui prilipdė liūdno dainiaus etiketę.
Širdį spaudžiančių baladžių jis turi ir daugiau – pavyzdžiui, „Goodbye, My Lover“. Tačiau širdyje J.Bluntas – šelmis, savo albumams rašantis ir kur kas linksmesnes dainas, o internete su pasimėgavimu besišaipantis ir iš savęs, ir iš jo muziką į šuns dienas dedančių kritikų ar kitų muzikos žvaigždžių.
„Manau, kad tai – britiškas bruožas. Ypač kareiviai – jie tarpusavyje bendrauja šiurkščiai, šaiposi, bet tai reiškia, kad jaučia vienas kitam šilumą.
Nuo septynerių metų lankiau mokyklą – internatą, kurioje ir gyvenau, nakvojau. Ten bendravimas irgi buvo labai tiesus ir nelabai švelnus – į mane jau tada kreipdavosi pavarde, o ne vardu. Tiesiog pripratau reikšti mintis tiesiai, be užuolankų.
O dabar žiūriu į socialinius tinklus ir matau, kad ten beveik visi kalba šiurkščiai. Ir man tai nekeista – tik linksma žiūrėti, kaip kai kurie žmonės į save žiūri pernelyg rimtai“, - lrytas.lt prieš koncertą sakė J.Bluntas.
Apie kritikus, kurie jo naują muziką, regis, net nesiklausę skelbia nuobodžia ar banalia, Jamesas turi atskirą nuomonę.
„Jei gali ką nors padaryti – darai. Jei negali – apie tai rašai. Kas svarbiau? Man pasisekė, groju keliems tūkstančiams žmonių, ir tai svarbiau nei savo ego glostančio kritiko nuomonė. Jis nori parašyti apie tai, kas kieta ir madinga. Aš nesu madingas ir niekad nenorėjau tokiu būti. Nes rašau apie tai, kas tikra. Ir tai – kur kas svarbiau“, - sakė dainininkas.
Šunys loja, karavanas eina – J.Bluntas jau yra išleidęs penkis albumus, iš savo muzikos užsidirbęs ne vienam prabangiam namui, Šveicarijoje turi nuosavą restoraną, o neseniai atidarė ir aludę Londone.
Karjeros pradžioje jis buvo peršamas su ne viena garsia moterimi, tačiau dabar jau atrodo aprimęs – nors griežtai atsisako komentuoti savo asmeninį gyvenimą, yra žinoma, jog 2014-aisiais jis vedė britų aristokratų giminės dukrą Alexandriną Wellesley, pora augina sūnų.
Kiek prieš devintą valandą vakaro į sceną su savo grupe žengęs J.Bluntas buvo pasitiktas garsiais publikos šūksniais ir iškart sulaužė kai kurias vakaro taisykles.
Parteris šiame koncerte – sėdimas, tačiau su gitara į sceną įlėkęs dainininkas energingai mojavo rankomis, ragindamas žiūrovus stotis. Didžioji dalis jų taip iškart ir padarė.
„Labas, - lietuviškai pasisveikino J.Bluntas. - Kaip krepšinis. Ar laimėjote?“
Išgirdęs minios choru baubiamą „ne“, jis išsišiepė. „Tai jūs liūdni? Aš turiu daug liūdnų dainų, tad gerai praleisime laiką.
Jei rimtai, susirinkome čia linksmintis. Todėl noriu, kad atsistotumėte. Žinau, žinau, nusipirkote sėdimas vietas, bet kėdės skirtos jūsų rankinukams.
Nekreipkite dėmesio, kas ką šalia galvoja, jei norite šokti, šokite, stokitės, judėkite. Žinau, kad lietuviai dainuoja kaip angelai, noriu, kad dainuotumėte iš visos širdies“, - ragino J.Bluntas.
Ekraną su vaizdo projekcijomis atsivežęs britas pabrėžė, kad Lietuvoje koncertuoti jam – itin smagu.
„Mes ilgai keliaujame. Pradėjome pernai birželį. Kelis mėnesius koncertavome Šiaurės, Pietų Amerikoje, tada Australijoje, Azijoje, Europoje. Visa tai buvo tik repeticija prieš šį vakarą – kai grojame išties svarbiems žmonėms. Čia, Lietuvoje“, - plojimų audrą sukėlė J.Bluntas.
Po pirmosios dainos „Heart To Heart“ jis sėdo prie pianino, tada vėl paėmė į rankas gitarą – tarp šių dviejų instrumentų blaškėsi visą vakarą.
Ekrane slinko linksmi atostogų vaizdai, kompiuteriu nupieštos žmonių figūros, abstraktūs piešiniai – papildydami, bet neatitraukdami dėmesio nuo J.Blunto muzikos.
O ji – įvairesnė, nei daugelis į ją neįsigilinusių mano. „Daug kas galvoja, kad šiame koncerte pamatys liūdną vyrą su gitara. Bet mūsų grupė groja beveik roką“, - prieš koncertą juokėsi J.Bluntas.
Lyriškų dainų jo repertuare – per akis. Skambant „Wisemen“, „Goodbye, My Lover“ ar, kaip prasitarė pats dainininkas, apie jo vestuves parašytai „Time Of Our Lives“, minioje švietė mobiliųjų telefonų švieselių jūra. Bet tokios dainos kaip „Lose My Number“ ar „High“ - visiškai kitokios, pakilesnės nuotaikos, o „Bonfire Heart“ - apskritai kūrinys, skirtas šokiams.
Negana to, šiuose koncertuose į programą J.Bluntas yra įtraukęs ir dainą „OK“, įrašytą su didžėjumi Robinu Schulzu ir pritraukusį visiškai naują auditoriją.
„Man kartais net keista, kokie įvairūs mano žiūrovai“, - prieš koncertą Vilniuje sakė britas. Ir buvo teisus - „Siemens“ arenoje šėlo ir paaugliai, ir jiems į senelius tinkantys melomanai.
Visi – sužavėti J.Blunto virpančio balso (kuris gyvai skamba ne mažiau jausmingai nei įrašuose), jo talento parašyti įsimenančias melodijas ir puikaus humoro jausmo, kiekviename koncerte sukuriančio smagią nuotaiką.
Įpusėjus koncertui, dėl krepšinio jau niekas nebesuko galvos – brito dainos išgydė visus nusivylimus.
Keturi kartai Lietuvoje – ne riba? Visko gali būti. „Kaip save įsivaizduoju po 20 metų? Tikiuosi, dar busiu gyvas. Jei dar judėsiu ir kvėpuosiu, tikrai dar grosiu ir dainuosiu“, - žadėjo J.Bluntas.
Jei po kelerių metų jis nuspręs grįžti į Vilnių, kurį vadina vienu gražiausių miestų pasaulyje, vėl bus bent keli tūkstančiai, norėsiančių jo pasiklausyti. Galima tuo nė neabejoti.
