Balandžio 30-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje dainuosianti 32-ejų Laura – prieš kelerius metus išgarsėjusi atlikėja, kurios muzikoje susipina soulas, ritmenbliuzas, džiazas, elektroninės ir psichodelinės muzikos garsai.
Jaunajai popmuzikos klausytojų kartai gerai žinoma L.Mvula, kuri pirmadienį Lietuvoje lankysis pirmą kartą, jau yra pasiekusi įspūdingų aukštumų.
Abu jos diskai „Sing To The Moon“ ir „The Dreaming Room“ pretendavo į „Mercury“ – vieną svarbiausių Didžiosios Britanijos muzikos apdovanojimų, skiriamą už geriausią metų albumą.
Ji koncertavo su orkestrais, rašė muziką teatrui, laimėjo prestižinius MOBO ir „Ivor Novello“ apdovanojimus, o pernai radijo stoties „Jazz FM“ buvo išrinkta geriausia britų soulo atlikėja.
Šiuo metu ji kuria muziką naujam BBC televizijos serialui, o šio mėnesio pabaigoje po ilgokos pertraukos vėl pradės gastroliuoti su savo grupe. Beje, praėjusį šeštadienį Laura koncertavo garsiojoje Karališkojoje Alberto salėje Londone renginyje, skirtame Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II 92-ajam gimtadieniui.
Tačiau ne viskas jos gyvenime tobula. 2015-aisiais ji po septynerių santuokos metų išsiskyrė su vyru, o dar anksčiau prisipažino, kad yra kamuojama scenos baimės ir panikos priepuolių. Vienu metu dainininkei net buvo pasamdyta padėjėja, kad padėtų tvarkytis su kasdieniais psichologiniais sunkumais.
Apie juos prabilusi dainininkė dabar šypsosi – sako, kad šiandien jaučiasi nepalyginti geriau, mėgaujasi naujais santykiais ir nekantrauja sugrįžti į sceną.
Prieš kelionę į Kauną muzikos žvaigždė, kurios balsą dievino ir prieš porą metų miręs legendinis JAV atlikėjas Prince’as, davė interviu „Lietuvos rytui“.
– Jūsų koncertas vyks Tarptautinę džiazo dieną. Ką jums ji reiškia?
– Labai smagu. Mano muzikoje – ryški džiazo įtaka, tad bus puiki proga ne tik padainuoti savo dainas, bet ir prisiminti visas džiazo legendas, kurios mane įkvėpė.
Džiazo filosofija – laisvė, o ji nuo pat pradžių yra ir mano kūrybos pagrindas.
– Šią savaitę šventėte gimtadienį. Buvo didelis vakarėlis?
– Oi, ne, su draugais nuėjome į restoraną, ir tiek. Man taip labiau patinka. Be to, aš jau senstu, man 32-eji, nėra čia ko džiaugtis. (Juokiasi.)
– Kokią geriausią dovaną gavote?
– Visi kažkodėl man dovanojo augalus vazonuose. (Kvatojasi.) Nė nežinau, ką jie tuo nori pasakyti – gal kad jau laikas susitupėti, leisti daugiau laiko namie.
O pati pasidovanojau šuniuką. Pirmąsyk gyvenime mokysiuosi būti gera naminio gyvūno savininkė. Į Lietuvą dar nesivešiu – jam tik devynios savaitės.
Bet kai paaugs, būtinai su manimi keliaus į koncertus.
– Tarp jūsų gerbėjų – Eltonas Johnas, „Kaunas Jazz“ vasarą dainuosiantis Gregory Porteris ir daug kitų garsenybių. Su kuria iš jų pažintis buvo labiausiai neįtikėtina?
– Manau, su Prince’u. Nors, žinoma, prieš kelis mėnesius interneto vaizdo skambučių programėle kalbėtis su Jay-Z ir Beyonce buvo labai keista. Mane jie pažadino ketvirtą ryto, nesupratau, kas vyksta. Kalbėjausi ir maniau, kad sapnuoju.
Bet Prince’as buvo tikra ikona. Visada branginsiu akimirkas, kurias praleidau su juo. Prisimenu jį ne kaip legendą, o kaip paprastą žmogų, kuris mane labai drąsino, suteikė galimybę muzikuoti kartu.
– Pasakojama, jog turite vieną paskutinių jo įrašų – jam taip patiko jūsų daina, kad įrašė jai papildomų instrumentų garsų ir atsiuntė jums. Koks šios dainos likimas?
– Ji vis dar mano kompiuteryje. Jei atvirai – jis tame įraše nedainuoja, tad negaliu būti šimtu procentų tikra, ką būtent jis darė savo rankomis. Nemanau, kad kada nors tą įrašą išleisiu.
Tai – lyg jis man būtų atsiuntęs gėlių arba laišką. Tai privatu. Tą jo įrašą priėmiau kaip tam tikrą padrąsinimą ir komplimentą.
– Jūsų įrašai – labai skirtingi, nuo kūrinių su šokių muzikos atlikėjais iki dainų su orkestru ir muzikos Karališkojo Shakespeare’o teatro spektakliui „Antonijus ir Kleopatra“. Ką dar norėtumėte išbandyti?
– Parašyti muziką kino filmui. Yra pasiūlymų, tačiau man reikia išmokti deramai planuoti savo laiką. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks. Jūs teisus – man patinka labai skirtingi muzikiniai projektai, bet sunkiausia – surasti laiko.
Noriu pradėti kurti trečiąjį albumą, be to, turiu planų su choru ir orkestru. Bet mano motina vis sako – nepersitempk, būk realistė.
– Gana atvirai pasakojate apie savo kovą su vidiniais demonais, panikos priepuoliais. Ar dabar jaučiatės geriau negu prieš kelerius metus?
– Taip, 100 procentų. Didžiuojuosi savimi. Didelė mano problemos dalis buvo, kad stengiausi viską savo gyvenime kontroliuoti, o tai neįmanoma. Mažyčiais žingsniais mokausi atsipalaiduoti, būti kantri pati sau.
Beje, šuniukas – irgi būdas nusiraminti, jaustis geriau. Nusifilmavau trumpametražiame BBC filme, kuriame pasakojau apie panikos priepuolius.
Žurnalistė, kuri mane kalbino, papasakojo, kad daug depresija sergančių žmonių turi naminius gyvūnus, nes tai – geras būdas sutelkti dėmesį ir gyti.
– Kai išgarsėjote, jūsų plikai skusta galva daug kam atrodė neįprastai. Tai buvo tiesiog įvaizdžio dalis ar norėjote skleisti kokią nors žinią?
– Man tiesiog taip patiko. Pakeičiau ne vieną šukuoseną. Suprantu, kad iš šalies gali atrodyti, jog plika galva – koks nors pareiškimas. Bet taip nėra. Man tiesiog patinka pokyčiai.
– Kai išsiskyrėte su vyru, išbandėte greitoms romantiškoms pažintims ar tiesiog vienos nakties nuotykiams megzti skirtą „Tinder“ programėlę. Kaip sekėsi?
– Buvo visai linksma. Man buvo įdomu pabandyti, nes „Tinder“ yra šių laikų atspindys. Visi bendrauja internetu, vyrai ir moterys pažintis užmezga kitaip nei mano tėvų jaunystės laikais.
Man patinka susipažinti su naujais žmonėmis. Kai kurie vyrai, su kuriais ėjau į pasimatymus, žinojo, kas aš tokia, kiti – ne. Tačiau dabar turiu draugą, tad „Tinder“ nebesinaudoju.
– Kokio dalyko jums labiausiai reikia užkulisiuose?
– Anksčiau prašydavau didelės pakuotės saldainių „M & M’s“, nes ėjau dėl jų iš proto. Dabar jų nebevalgau. Tad liko tik paprasčiausi dalykai – vaisiai, daržovės, arbata su citrina ir medumi. Man tikrai nereikia nieko ypatingo.
