Giedriaus Širkos ir Aurimo Vilkišiaus duetas yra ne sykį koncertavęs festivaliuose, klubuose, taip pat – bažnyčioje ir botanikos sode, o savo dainas mėgsta įamžinti neįprastose vietose. Pavyzdžiui, pelkėje.
Tačiau sekmadienio vakaras jiems ir jų bendražygiams buvo ypatingas – grupė pirmąsyk ryžosi šturmuoti Vilniaus kongresų rūmus, kurių scena dažniausiai skirta klasikos, džiazo atlikėjams arba atvykstančioms žvaigždėms iš užsienio.
Kita vertus, stebėtis gal ir nereikia - „Golden Parazyth“ jau seniai garsėja aistra pokyčiams.
Karjerą praėjusiame dešimtmetyje pradėjusi grupė iš pradžių buvo G.Širkos projektas, kuris tada buvo priskiriamas elektroninei muzikai ir šokdindavo klubų lankytojus.
Dabar grupė koncertuose nebegroja senųjų savo hitų „Lapė“ ir „Kleine Musik“, o jos skambesį galima vadinti artėjančiu prie melancholiško, o kartais ir gana tamsaus indie roko.
Anksčiau „Golden Parazyth“ kūrinių tekstai atrodė lyg atsitiktinai žodyne surastų angliškų žodžių kratinys, o dabar su jais – jau viskas gerai.
Net ir duetu grupė vadinama jau tik iš įpročio – nors G.Širka ir A.Vilkišius išlieka „Golden Parazyth“ veidu, dabar su jais pasirodo ir vokalistas bei gitaristas Marius Meilūnas (žinomas kaip grupės „Pilnatys“ lyderis), būgnininkas Aleksandras Rogoža ir bosistas Ernestas Germanovičius.
„Keletą dainų su Mariumi atliksim dviem balsais. Man tai nauja patirtis, nes daugiau nei 10 metų dainavau arba vienas, arba pritariant Aurimui“, - prieš koncertą pasakojo Giedrius.
Nepakito tik maniakiškai blizgančios G.Širkos akys ir besąlygiškas tikėjimas savo kūryba. Kuris duoda vaisių.
Tai savotiškas Lietuvos muzikos fenomenas – kartais norisi „Golden Parazyth“ vadinti žymiausia nežinoma šalies grupe. Jos narių nesivaiko žiniasklaida, devyni iš dešimties užkalbintų gatvėje tikriausiai negalėtų paniūniuoti nė vienos šios grupės dainos, tačiau ji turi nemažą ištikimų gerbėjų ratą, kuris leidžia gyvuoti ir kurti.
Iki šiol paskutinis pilnos trukmės „Golden Parazyth“ albumas pasirodė dar prieš šešerius metus. Tačiau grupė nuolat leidžia naujus kūrinius – jų klausytojai sulaukia kas kelis mėnesius.
Naujausia daina „Me, Mary And Our Lovely Child“ pasirodė vos prieš kelias dienas, o sekmadienio vakarą atėjusių į koncertą laukė ir dar viena premjera – daina „I Feel Love“, kurios kartu atlikti atvyko dainininkė Migloko.
„Ši daina yra apie rutiną, kuri nenusibosta. Tai rutina, kuri yra laiku ir vietoje. Tai tas momentas, kuris tampa ilgalaikiu gyvenimo etapu. Stiprus vyro, žmonos ir vaiko ryšys. Ir jis nėra blogas. Kartais užtenka tiesiog saulėlydžio, tobulos šeimos ir daugiau nereikia kažko ypatingo. Visko tiek ne daug, bet viskas taip gražu”, - pasakojo grupės vokalistas Giedrius Širka.
Pasveikinti „Golden Parazyth“ su išskirtiniu pasiekimu atėjo ne tik gerbėjai, bet ir draugai iš Lietuvos muzikos pasaulio – gėlėmis nešina Aistė Lasytė, Raminta Naujanytė-Bjelle ir kiti.
Beveik nevėluodami į sceną žengę muzikantai Kongresų rūmų salę pavertė klubu – grojo prieblandoje, apšvietimas – visiškai neįprastas šiai renginių vietai.
Dainomis „Drop The Knife“ ir „Dark Water“ koncertą pradėjusi grupė juokavo, jog prodiuseriai jai patarė „pradėti stipriai ir baigti stipriai, o tai svarbu ne tik muzikoje“.
„Šiandien bus daug dainų. Surepetavome daug naujų kūrinių. Atleiskite, jei kas bus ne taip“, - dar koncertui neįsibėgėjus, ištarė G.Širka.
Dar prieš porą metų koncertuose stovėdavęs prie elektroninių instrumentų, dabar jis lėtai ir manieringai linguodamas vaikšto po sceną. Įspūdingiausiu publikos linksmintoju jo niekaip nepavadinsi, tačiau, kita vertus, šių dienų „Golden Parazyth“ kūrybai to ir nereikia.
„Safe“, „Ant pasaulio krašto“, „There's No Past“ - grupės gerbėjams žinomi kūriniai skambėjo vienas po kito, tačiau neapleido jausmas, kad ši vieta „Golden Parazyth“ pasirodymams tiesiog netinkama. Ir ne tik todėl, kad dabar šios grupės muzika yra labiau mąsli, nei šokdinanti.
Tvarkingai į kėdžių eiles susėdę žiūrovai plojo po kiekvienos dainos, tačiau po Giedriaus kalbų stodavo nejaukios pauzės, o publika atrodė kartais pati nežinanti, kaip tokioje aplinkoje elgtis.
Bet kuriuo atveju, jei tikslas buvo parodyti, kad „Golden Parazyth“ gali surengti koncertą ir tokioje, prestižu ir solidumu dvelkiančioje vietoje, savo darbą jie atliko.
Tačiau turbūt niekas nesiginčytų – šios grupės muzikos jaukiau klausytis ten, kur gali tai daryti su stikline rankoje, nebijant nusičiaudėti ar tarp dainų kalbėtis ne pašnibždomis.
