Su pasaulio žvaigždėmis dirbantis lietuvis prabilo apie koncertų garso kokybę

Specialistai sako, kad taip atsitinka, nes garsas – bene sudėtingiausias koncerto elementas. Vienas žinomiausių šalies garso operatorių, dirbęs bene per visus didžiausius Lietuvos ir užsienio atlikėjų koncertus, „Eurovizijos“ scenoje, Jurgis Stasikėlis pravėrė garso užkulisių duris.  

- Garso sudedamųjų dalių nemažai – tai ir įranga, ir aranžuotės, ir vieta. Tačiau garsą, kurį koncerte girdi žiūrovas, labiausiai lemia žmogaus darbas. Įranga šiais laikais labai panaši, nebėra esminių skirtumų tarp skirtingų kompanijų gaminių.

Tad vien technika perversmo nepadarysi – ji tėra priemonė garsui išgauti. Taigi garso kokybė labiausiai priklauso nuo prie pulto ir su garso sistemomis dirbančių žmonių kompetencijos, nuo inžinerinių žinių bagažo bei to, kaip tas žinias jie sugeba pritaikyti konkrečioje erdvėje, nes, pavyzdžiui, nuo erdvės konstrukcijos ir akustikos priklauso reikalingas įrangos kiekis ir jos išdėstymas.

- Garsas dažnai vertinamas kaip grožis – patinka ar nepatinka, nors kartais tikrai būna nesklandumų. Bene dažniausiai dėl to kaltas tinkamo pasiruošimo ir atlikėjų darbo su garso operatoriumi trūkumas.

Norint gerų rezultatų, neužtenka vien tik mokėti gerai atlikti kūrinį, reikalingas instrumentų skambesio suderinamumas ir geriausiai jiems įgarsinti tinkantys techniniai sprendimai. Ryškiausi užsienio atlikėjai nepradeda koncertinio turo prieš tai kelias savaites nepadirbėję repeticijų salėse kartu su garso operatoriumi ir daline garso įranga – tokia, kokia bus naudojama koncertuose.

Tuo metu įrašinėjamos repeticijos, suvedamas koncerte skambėsiančių kūrinių garsas, garso operatorius su atlikėjais aptaria, ar taip atskleidžia kūrinį ir ar būtent tokia aranžuotė gerai skambės didelėje erdvėje. Tai primena darbą studijoje, kuomet įrašinėjamas albumas. Todėl nenuostabu, kad po tokio pasiruošimo ir rezultatai dažniausiai būna nepriekaištingi. 

- Didelė dalis darbo yra padaroma per mano jau minėtą pasiruošimą, kuomet atlikėjai repetuoja ir tariasi kartu su garso specialistais, taip pat kuomet derinama įranga erdvėms, kuriose vyks koncertai. Dirbu vienoje didžiausių Europos kompanijų „Black Box Music“ ir jau keletą savaičių ruošiamės kanadiečių „Arcade Fire“ koncertiniam turui Europoje.

Detaliai studijuojame kiekvieną pasirodymo erdvę ir jos technines galimybes. Pagal kiekvienos arenos projektus programine įranga modeliuojame reikiamą akustinės įrangos kiekį, ruošiame individualius konkrečiai arenai skirtus įrangos planus.

Naudodami naujausias technologijas žiūrovams visoje arenoje siekiame sudaryti sąlygas mėgautis kokybiškiausiu garsu. Jei viskas atliekama teisingai, garsas visur bus kokybiškas, nepriklausomai nuo to, kur vyksta koncertas. 

- Turbūt būtų sunku išgauti vienodą skambesį, jei skirtingose vietose skirtųsi aparatūra. Kas atsakingas už koncerte naudojamą garso aparatūrą?
 
- Kai kurie pasaulinio lygio atlikėjai keliauja su savo įranga ir komanda, tai Stingas, „Queen“, „Rammstein“, neseniai „Siemens“ arenoje koncertavę „Depeche Mode“. Tačiau tokie atvejai gana reti.

Dažniausiai atlikėjai vežasi tik dalį garso įrangos, pavyzdžiui, atsiveža įrangą, kuri reikalinga scenoje, garso pultus, o akustinė įranga nuomojama vietoje. Būna atvejų, kai išvis nieko neatsiveža – organizatorius turi išpildyti atlikėjo techninius pageidavimus.

Tačiau tai, ar įranga atsivežama, ar nuomojama vietoje, daugeliu atveju neturi įtakos garso kokybei. Užsienio atlikėjai laikosi tam tikrų standartų. Jei koncerto organizatorius neužtikrina reikiamo įrangos kiekio ar kokybės, atlikėjas gali tiesiog atsisakyti lipti į sceną.

Daugiau nesklandumų kyla, kai koncertuoja Lietuvos atlikėjai. Dažnai vis dar pataupoma ant kokybiškos įrangos, tokio jos kiekio, kokio reikalauja koncerto erdvė, ir aptarnaujančio personalo kompetencijos.

- Tikrai, taip! Labai daug dėmesio savo pasirodymų kokybei, taip pat ir garsui, skiria Lilas ir Innomine, „G & G Sindikatas“, „Colours of Bubbles“, Linas Adomaitis, Donatas Montvydas. Lietuvoje turime visą technologinę įrangos bazę ir galimybę užtikrinti gerą garsą.

- Arenos paprastai statomos universalios, tačiau jose tikrai galima išgauti gerą garsą. Kaip minėjau, garso kokybei daugeliu atveju svarbesni visiškai kiti faktoriai. Garso inžinierių ir operatorių kompetencija – vienas esminių veiksnių.

Tačiau jeigu garso operatorius puikiai susitvarko su garsu mažoje erdvėje, nereiškia, kad jis bus kompetentingas susitvarkyti su garsu didžiulėje erdvėje. Tai daug patirties ir žinių reikalaujantis darbas.

- Taip. Pavyzdžiui, prieš koncertą derinant garso sistemą, neretai pasitelkiama kompiuterinė technika. Jai tobulėjant, atsiranda geresnės galimybės simuliuoti garso sklidimą koncerto erdvėse, o tai leidžia sudaryti tikslesnius sistemos išdėstymo erdvėje planus.

Įranga padeda darbą atlikti sklandžiau ir greičiau. Tačiau artimiausiu metu tikrai nebus taip, kad per koncertą kompiuteris garso operatoriui rodys, ką ir kaip daryti. Žmogus ir jo ausys nedings – išliks kontroline grandimi ir priims sprendimus, ką ir kaip pareguliuoti, kad garsas ir jausmas jo klausantiems būtų kuo geresnis.

- Nėra taip, kad kažkurioje vietoje garsas būtų labai prastas, o kitur – neįtikėtinai geras. Visose arenos vietose garso inžinierius stengiasi garso lygį bei jo kokybę padaryti vienodai gerą. Tačiau jei norite girdėti stereo bazę, reikėtų stovėti ar sėdėti ties scenos centru, tarp kolonėlių ašių arba prie garso operatoriaus.

Garso kokybė kampuose yra šiek tiek prastesnė, nes ne visada įmanoma išvengti atspindžių nuo paviršių.

O šiaip patarimas paprastas: jei norite garsiau, eikite į priekį, o jei norite tyliau, sėdėkite gale. Taip pat nepamirškite mažų vaikų – saugokite besiformuojančią jų klausą ir garso lygiui sumažinti koncertuose naudokite apsaugos priemones: garsą slopinančias ausines ar ausų kamštukus.