Fever Ray - viena keisčiausių ir paslaptingiausių šių dienų populiariosios muzikos asmenybių, stebinanti neįprastais sprendimais ir nenuspėjamu elgesiu.
42-ejų švedė Karin Dreijer (tikrasis Fever Ray vardas) neįprasta muzika besidominčių melomanų numylėtinė yra jau beveik du dešimtmečius.
1999-aisiais kartu su broliu Olofu Dreijeriu ji įkūrė elektroninės muzikos duetą „The Knife“, kurią greitai pamėgo ne tik klubų lankytojai, bet ir meno gurmanai, besirenkantys į avangardo parodas.
Daug prasmės sluoksnių turintys kūrinių tekstai ir teatrališki pasirodymai, neįprasti muzikos, vaizdo efektų ir šokio spektakliai duetą išgarsino ir už popscenos ribų. 2009-aisiais grupė su kitais bendraminčiais net sukūrė operą pagal Charleso Darwino knygą „Rūšių atsiradimas“.
2014-aisiais duetas išsiskyrė, tačiau K.Dreijer jau buvo pradėjusį atskirą karjerą. Dar 2009-aisiais išleido pirmąjį savo solinį albumą - pasivadinusi Fever Ray slapyvardžiu, yra įrašiusi ir kelis hitus su norvegų elektroninės muzikos duetu „Royksopp“ - tarp jų ir svaiginančią dainą „What Else Is There?“.
Vėliau jos gerbėjai sulaukė kelių įdomių meninių projektų -- pavyzdžiui, Fever Ray parašė muziką feministinių pornografinių trumpametražių filmų ciklui „Purvini dienoraščiai“, o Stokholmo Karališkojo dramos teatro užsakymu sukūrė muziką spektakliui pagal režisieriaus Ingmaro Bergmano filmą „Vilko valanda“.
Nuo pat pradžių Fever Ray įvaizdis buvo per šviesmečius nutolęs nuo to, kaip save dažniausiai pateikia popžvaigždės.
Ji beveik niekada neduoda interviu, scenoje pasirodo su kaukėmis ar ryškiu grimu. Kai kartą Fever Ray buvo įkalbėta pasirodyti muzikos apdovanojimų ceremonijoje, vietoj padėkos kalbos ji iš burnos leido keistus garsus.
Pastaruosius porą metų K.Dreijer buvo beveik dingusi iš akiračio, todėl pernai lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad be jokios išankstinės reklamos ji išleis antrąjį Fever Ray albumą „Plunge“.
Įrašas daug ką nustebinio, mat anksčiau Fever Ray kūryboje netrūko tamsos, o „Plunge“ dainos kartais dvelkia linksmumu, euforija ir išsilaisvinimu.
Be to, jame itin daug dainuojama apie seksą - ir labai atvirai. O K.Dreijer asmeninis gyvenimas, atrodo, yra visiškai apsivertęs aukštyn kojom.
Apie jį neatviraujanti dainininkė buvo ištekėjusi, turi 11 ir 14 metų dukras. Tačiau prieš penkerius metus išsiskyrė su vyru, ir „Plunge“ yra apie naujai atrastą laisvę, kurią suteikia gyvenimas be įsipareigojimų kitam žmogui.
Be to, šiuo metu jos kūniškų geismų objektas yra moterys. Negana to, Fever Ray nenori būti vadinama moterimi ar vyru - prieš porą savaičių internete pareiškė, kad mintis apie priklausymą vienai lyčiai jai atrodo visiškai netinkama.
Daug laiko Berlyne praleidžianti atlikėja neslepia, jog ten mėgaujasi vakarėliais, kurie primena homoseksualias sekso orgijas, o pamačius naująjį jos albumą pristačiusį vaizdo klipą „To The Moon And Back“ gali atvipti žandikaulis.
Jame Fever Ray vaidina nežemišką plikagalvę būtybę, kurią iš miego šaldymo kameroje pažadina sadomazochistiniais kostiumais pasidabinusios moterys.
Jos dainininke naudojasi kaip stalu, o galiausiai šlapinasi jai ant veido - dideliam Fever Ray džiaugsmui.
Anot pačios Fever Ray, tas klipas – visiškai švelnus ir kupinas meilės.
„Kai moteris atvirai dainuoja apie kūno geismus - tai vis dar labai radikalu. Gaila, kad taip yra“, - dienraščiui „The New York Times“ sakė dainininkė.
Vakarų didmiesčiuose susižavėjimas Fever Ray – beribis. Į koncertą Vilniuje atvyko mažiausiai 300 klausytojų iš užsienio – nuo Rygos iki Londono. Vien todėl, kad kitose šalyse Fever Ray arba nekoncertuoja, arba bilietai į jos koncertus išgraibstomi per keliolika minučių.
„Nusipirkti bilietų Londone buvo tiesiog neįmanoma“, - sakė į koncertą atėjusi viena mados ženklo „Nympha“ įkūrėjų Erika Stanevičiūtė.
Vilniuje - šiek tiek paprasčiau. Į koncertų salę "Compensa" atėjo kiek mažiau nei du tūkstančiai dainininkės gerbėjų - bilietų buvo galima įsigyti ir paskutinę akimirką.
Žiūrovams Fever Ray turėjo tik vieną prašymą - nefilmuoti ir nefotografuoti mobiliaisiais telefonais. "Prašome, dalinkitės šia akimirka su mumis", - skelbė užrašai salėje ir jos prieigose.
Slapyvardis ir nuolat keičiamas įvaizdis padeda dainininkei kasdienybėje išlikti beveik nematomai – dienraščiui „The Guardian“ Fever Ray pernai džiaugėsi, kad mokykloje, kur mokosi jos vaikai, niekas iš kitų moksleivių tėvų nežino, kad ji yra popmuzikos žvaigždė.
Slaptumo strategijos Fever Ray laikėsi ir Vilniuje. Į Lietuvą iš Varšuvos, kur koncertavo išvakarėse, atvykusi muzikantė nesutiko duoti jokių interviu, ilsėjosi viešbutyje, o jai atvykus į areną su ja bendrauti nebuvo leisti net ir koncerto rengėjams.
Šio turo koncertai, kaip ir viskas, kas susiję su Fever Ray, yra neįprasti - scenoje su plikai galvą nusiskutusia atlikėja pasirodo penkios merginos iš Irano, Kolumbijos, Argentinos ir Švedijos, įkūnijančios skirtingus personažus.
Progos pasiklausyti pirmąkart į Lietuvą atvykusios artistės nepraleido ir žinomi žmonės – politikas Gabrielius Landsbergis su sūnumi, TV ir radijo laidų vedėjas Richardas Jonaitis, komikas Paulius Ambrazevičius, radijo stoties „LRT Opus“ vadovas Darius Užkuraitis, roko grupės „The Station“ lyderis Mykolas Katkus, "Solo Ansamblio" narys Vytautas Leistrumas, buvęs "Rondo" vokalistas Laimontas Dinius, dainininkės Girmantė Vaitkutė, Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep bei kiti.
Koncertą pradėjo ne mažiau ekstravagantiška atlikėja Tami T. - muzikantė, grojanti prie tarpkojo pritaisytais perkusiniais instrumentais.
Kiek po devintos vakaro į sceną su savo bendražygėmis žengusi Fever Ray atrodė lyg karnavalo, kurį sugalvojo labai daug narkotikų suvartoję žmonės. dalyvė.
Plikagalvę (vieni sako, kad ji išties nusiskutusi plaukus, kiti – kad tai – grimo efektas) dainininkę lydėjo mergina, apsirengusi groteskišku kostiumu, vaizduojančiu išpūstus raumenis, seksualia suknele pasidabinusi pritariančioji vokalistė, lyg sadomazochistinio vakarėlio dalyvės pasidabinusios muzikantės – dvi būgnininkės (viena - su rimbu rankose) ir klavišininkė.
Ryškiu makiažu veidą išsidažiusi Fever Ray sinchroniškai šoko su pritariančiomis vokalistėmis, scenoje blyksint neoninėms apšvietimo detalėms – visa tai atrodė lyg diskotekos parodija su tamsiai linksma seksualine potekste.
Kūriniu „An Itch“ koncertą pradėjusi K.Dreijer didžiąją dalį koncerto programos sudėliojo iš naujojo albumo dainų. Jau koncerto pradžioje lietuviai išgirdo „Mustn't Hurry“, „A Part Of Us“, „This Country“ (su priedainio eilute „šioje šalyje sunku dulkintis“ ir riksmais, kad reikia sunaikinti atominę energetiką).
Tie, kuriems labiau patinka pirmasis jos albumas, irgi turėjo progų į viršų kelti rankas – Fever Ray šiame ture dainuoja kūrinius „When I Grow Up“, „Keep The Streets Empty For Me“, „If I Had A Heart“, kurios klausytojų fantaziją užkariavo dar prieš aštuonerius metus.
Tačiau ne mažiau, nei muzika, šiuose koncertuose svarbūs tekstai ir pačios Fever Ray pozicija.
Scenoje provokuojančiai besiraitanti dainininkė prieš albumo pasirodymą pabrėžė, jog pagrindinė jos mintis šiuo metu – moterų ir vyrų lygybė, taip pat ir lovoje bei sekso žaidimuose. Kai dainoje „To The Moon And Back“ teksto herojei Fever Ray dainuoja „aš noriu pirštais braukti per tavo p...“, tai net ir liberaliais 2018-aisiais yra dainuojančioms moterims vis dar gana neįprasta eilutė.
Taip pat – noras laužyti stereotipus apie moteris, turinčias vaikų. „Kartais atrodo, jog joms telieka tik nusipjauti rankas, kojas ir sėdėti namie. Kodėl apie savbo seksualinius troškimus agresyviai kalbėti gali tik vyrai?“ - stebėjosi Fever Ray.
Darbais, o ne žodžiais savo požiūrį ji demonstravo per dainą „Falling“ - iš pradžių kartu su viena iš atlikėjų priėko prie pritariančiosios vokalistės ir gerą minutę ją erotiškai glostė.
Tada atėjo kitos pritariančiosios vokalistės eilė – jai pasilenkus, viena atlikėja sugriebė plaukus, o pati Fever Ray imitavo su ja lytinį aktą.
Tada pati vakaro žvaigždė krito ant kelių ir imitavo oralinį seksą su savo pritariančia dainininke.
Tiesą sakant, tai atrodytų kaip gana banali provokacija, jei ne Fever Ray dainose ir interviu išdėstyta mintis apie šių veiksmų reikšmę ir norą įkvėpti moterims stiprybės, laisvės bei pasitikėjimo savimi.
Išties – jei Fever Ray koncerte atsidurtų nieko nežinantys apie šią atlikėją, jos filosofiją ir pažiūras, jiems šis pasirodymas atrodytų kaip gana keistas cirkas, kurio įdomiausia dalis vis dėlto yra šaižus, savitą spalvą turintis daimininkės balsas.
Tačiau „Compensa“ salėje, panašu, atsitiktinai užsukusių šį vakarą nebuvo – po kiekvienos dainos triukšmingus plojimus kėlę žiūrovai žinojo, kur ir ko atėjo.
„Ar gerai leidžiate laiką?“ - įsibėgėjus koncertui, riktelėjo Fever Ray. Žiūrovai plojo, lyg būtų susirinkę į žvaigždės, kurią pamatyti troško nuo vaikystės, šou.
Išradingų elektroninių garsų fone Fever Ray sukūrė įdomių minčių keliantį, provokacijų kupiną spektaklį. XXI amžiuje sugebėti nustebinti, rasti dar nesulaužytų tabu ir savo muzika sukelti diskusiją – ne taip jau ir lengva.
Fever Ray tai pavyksta. Penktadienį Vilnius turėjo progą pamatyti aktualią, rėmus griaunančią, gyvenimą savitai komentuojančią artistę, kuri išties turi ką pasakyti. Net jei forma, kuria ji tai daro, įdomi ir priimtina ne visiems.
