Penktą kartą TV3 surengto populiaraus konkurso, kuris vyksta daugelyje pasaulio šalių, superfinale grupė „120“ susirungė su dviem varžovėmis – dainininkėmis Monika Juškevičiūte ir Juste Baradulinaite.
Pirmoji iš kovos krito Justė, o paskutiniame mūšyje linksmais pasirodymais pagarsėję „120“ nurungė lyrišku kūriniu publiką pavergti bandžiusią Moniką.
Po transliacijos atskleista, kad už „120“, kuriuos į pergalę vedė mokytojas Marijus Mikutavičius, žiūrovai sekmadienio vakarą balsavo net 41 624 kartus.
„X faktoriaus“ baigtis internete sukėlė daug diskusijų – pirmiausia todėl, kad vokalas tikrai nebuvo stipriausia „120“ pasirodymų pusė.
Įkvėpė japoniškas filmukas
Juokingi šou numeriai, šokiai, mimika, beprotiški vaidybiniai etiudai, spalvingi kostiumai – 28-erių aktoriai Dovydas ir Šarūnas parodė, kad linksmi sumanymai ir reginys scenoje ne mažiau svarbu nei balsas.
Kovai jie pasirinko ir gana neįprastą strategiją – ir po superfinalo neatskleidė savo pavardžių, o projekto metu apie save skleidė keisčiausius gandus.
„Taip darėme, nes norėjome dar labiau sumėtyti pėdas. Mūsų elgesys atitinka „120“ sumanymą – idėja kur kas svarbiau nei asmenybės.
Mes net ištrynėme savo asmenines paskyras feisbuke. Jei viskas susiję su asmenybėmis, kaip žiūrovai galėtų persismelkti grupės idėja?“ – svarstė dueto narys Dovydas.
Grupės pavadinimas, anot vaikinų, reiškia 120 procentų, kuriais reikia atiduoti save visose veiklose, kurių imiesi.
„Viską daryti negailint savęs, be baimės. Per „negaliu“, per nuovargį, visose sferose. Nesvarbu, ką veiki, – dainuoji, šoki, verslą darai, mašiną vairuoji“, – aiškino Šarūnas.
Superfinalo dalyje, kurioje buvo leista pasirodyti su kviestinėmis žvaigždėmis, duetas repavo kartu su anksčiau „X faktorių“ laimėjusia atlikėja Monika Pundziūte-Monique.
Tačiau daugiausia dėmesio ir simpatijų pelnė kitu pasirodymu – kai dainavo japoniškai persirengę animacinio serialo „Drakonų kova Z“ veikėjais.
Tokį numerį duetas norėjo parodyti jau kelias savaites – jeigu būtų tekę kovoti dėl išlikimo projekte, tačiau galiausiai pasiliko jį finalui.
„Abu nuo vaikystės esame šio serialo gerbėjai. Mums labai patinka jame skleidžiamos idėjos apie pasitikėjimą savimi, nepasidavimą – jos labai teisingos, įkvepiančios“, – pasakojo Šarūnas.
Pinigai – gerbėjams
Dar prieš triumfuodami „120“ nariai pažadėjo, kad laimėję projekto prizą – 15 tūkstančių eurų – atiduotų jį gerbėjams.
Šio savo žodžio jie žada laikytis, tačiau dar neatskleidžia, kaip tai nutiks.
„Tarp eilučių galima spėti, kad Šarūnas ir Dovydas nevaikščios ir nedalins pinigų už juos balsavusiems. Tikėtina, kad pinigus jie investuos į naujas dainas ar vaizdo klipus.
Nors duetas susibūrė tik per „X faktoriaus“ atranką, jo nariai neabejoja, kad jo istorija tęsis, ir turbūt ne vienus metus.
„Kitaip nebūtų prasmės pusę metų dalyvauti „X faktoriuje“.
Mes nežiūrime į tai kaip į trumpos distancijos bėgimą“, – patikino Šarūnas.
Balsas – ne svarbiausia
Laimėję TV projektą vaikinai dėkojo ne tik savo gerbėjams, bet ir tiems, kurie apie juos rašo piktus komentarus.
Sutrikusių dėl jų pergalės netrūksta – pavyzdžiui, žinomam kompozitoriui Deivydui Zvonkui ir dainininkui Viliui Tarasovui atrodo, kad „120“ balsų tiesiog sunku klausytis.
Bet „120“ atmeta priekaištus – sako, kad vokalas nėra svarbiausia jų sėkmės formulės dalis.
„Gero pianisto pirštai juda kaip žaibas. Jei renkiesi, kad svarbiausias tavo pasirodymo akcentas – balsas, turi tuo balsu groti taip pat meistriškai.
Bet gali meistriškai nedainuoti, o meistriškai šokti ar emocingai perteikti savo idėją scenoje.
Nemanome, kad dainavimas yra šventas dalykas.
Yra daug populiarių atlikėjų, kurie dainuoja tragiškai, bet yra daug įdomesni už tuos, kurie vinguriuoja balso stygomis ir priverčia žiovauti iš nuobodulio.
Atleiskite, gali bezdėti iš burnos, bet jei fantastiškai šoki, iš širdies perteiki sumanymą, tai bus įdomu“, – kalbėjo „120“.
Jie patys tvirtino, kad savo pasirodymus „X faktoriuje“ vertina prastai, mat jiems pasiruošti turėjo labai mažai laiko.
„Kiek spėjome, tiek padarėme. Pateikdavome žiūrovams pusžalį kepsnį. Bet tokios laidos taisyklės, prie to reikėjo prisitaikyti“, – sakė Lietuvos žiūrovus sužavėję pokštininkai.
Iš pirmų lūpų
Marijus Mikutavičius
Dainininkas, „120“ mokytojas
„Jie laimėjo, nes skleidžia džiaugsmą, kuria šventę, yra linksmi, tiki savimi, daug dirba ir stengiasi. Nėra to, ko jie negalėtų padaryti scenoje. Nebent padainuoti Merūno dainų. Nors ir tai – klausimas.
Dėl tos dainos iš japoniško filmuko aš kraipiau galvą, man atrodė, kad tai gali būti klaida. Tačiau jie labai tikėjo ta idėja. Kiek suprantu, į tą filmą jie žiūri kaip į savo gyvenimo filosofiją.
Esu labai laimingas, kad jie laimėjo. Sąžiningai sakau – į juos žiūrėti labai smagu. Ar tikrai būtina klausytis, nežinau. (Juokiasi.) Bet, kita vertus, juk negali sakyti, kad jie visai nemoka dainuoti.
Tiems, kuriems nepatinka jų vokalas, galiu pasakyti – pabodo tas amžinas verkimas. Jei nepatinka – pirkite bilietus į Rūtos Ščiogolevaitės koncertus ir apverskite viską aukštyn kojom, eikite pasiklausyti tų, kurie tikrai moka dainuoti.
Yra daugybė dainuojančių geriau nei „120“, bet kiekvienas, kuris bent kiek yra susipažinęs su pramogų verslu, žino, kad balsas – tik viena iš daugybės kokteilio sudedamųjų dalių.
„120“ savo trūkumus kompensuoja daugybe kitų privalumų. Manau, kad jie ir be „X faktoriaus“ būtų išgarsėję. Galbūt čia jie įgijo žinomumo ir daugiau pasitikėjimo savimi, pamatė, kas patinka žiūrovams.
Jie tikrai nesustos. Jie gali daugybę dalykų – vesti renginius, scenoje dainuoti, šokti, kvailioti. „120“ turi viską, kas padėtų jiems likti matomiems ir reikalingiems.“
