„Žinote, dėl ko smagu gyventi Slovėnijoje? Per pusantros valandos gali išsinešdinti į kitą šalį“, – šį pokštą iš taksisto Liublianoje išgirdau antrus metus iš eilės.
Slovėnai moka subtiliai pasijuokti iš visko – geriausias to įrodymas yra populiariausia šalies grupė „Laibach“, kurios muzika kupina keisto, tamsaus humoro.
Tačiau jei ką mėgsta, mėgsta aistringai. Pernai Europos vyrų krepšinio čempionatą laimėjusi ir bronzos medalius pasaulio vyrų rankinio čempionate pelniusi šalis vis dar gyvena šiais laimėjimais – sportininkai gali duris į barus atsidarinėti koja.
Bet muzika čia – irgi nuolat dėmesio centre. Ypač – praėjusios savaitės pabaigoje jau ketvirtą sykį surengtas festivalis MENT, suburiantis įdomiausias kylančias Europos grupes.
Programoje – ir garsenybės
MENT vyksta pagal jau nugludintą tokių renginių modelį. Apie penkiasdešimt grupių groja keliuose klubuose ir erdvėse (tarp jų – senoje elektrinėje ir šalies Etnografijos muziejuje).
Taip pat rengiama dviejų dalių konferencija, į kurią susirinkę muzikos pasaulio specialistai diskutuoja apie šios sferos dabartį ir ateitį.
Šįmet tarp jų buvo keli itin ryškūs vardai – pavyzdžiui, legendinis JAV įrašų leidėjas, Madonną ir „The Ramones“ atradęs ir išgarsinęs 75-erių Seymouras Steinas, kuris vos pora dienų anksčiau gavo „Grammy“ apdovanojimą už nuopelnus muzikai. Žmogus, kuris vaikšto pasiramsčiuodamas lazdele, bet vis dar blaškosi po pasaulį ieškodamas naujų talentų.
Taip pat – BBC radijo laidų vedėja Mary Anne Hobbs, vadinama viena svarbiausių britų (ir ne tik) muzikinio skonio formuotojų, privertusi išsižioti istorija, kaip į muzikos verslą įsisuko, iš gimtojo kaimo su atvykusia grupe išvykusi nedideliu nudėvėtu autobusiuku ir jame metus gyvenusi be dušo.
Dar tokiuose festivaliuose beveik be išimčių būna pora ryškių kviestinių žvaigždžių, kurių vardai padeda parduoti daugiau bilietų.
Šįmet toks vaidmuo teko soulą, psichodelinį roką ir elektroninę muziką derinantiems amerikiečiams „Algiers“ ir vienai įdomiausių šio dešimtmečio britų grupių „Young Fathers“.
Tačiau svarbiausia vis dėlto – jaunos grupės, kurios į Liublianą renkasi tikėdamosi sulaukti į festivalį atvykstančių įrašų leidėjų, kritikų, koncertų rengėjų dėmesio.
Į festivalį važiavo dvi paras
Pernai MENT vyko be lietuvių, bet šįmet klaida ištaisyta – į renginį Slovėnijos sostinėje keliavo vilniečių grupė „Sheep Got Waxed“. Aštuonerius metus gyvuojantis saksofonininko Simono Šipavičiaus, būgnininko Ado Gecevičiaus ir gitaristo Pauliaus Vaško trio – vienas įdomiausių kolektyvų Lietuvos scenoje.
Beprotiškas džiazo, pankroko, elektroninės muzikos derinys, kurį patys muzikantai vadina „vaškuojamos avelės klyksmu“, jau įamžintas dviejuose grupės albumuose ir garso takelyje spektakliui „Kovos klubas“.
Humoro, energijos ir keistų sąskambių kupini grupės koncertai jau pelnė ne vieno Vakarų muzikos verslo žaidėjo dėmesį.
Nors Lietuvoje koncertuoja ne itin dažnai, pernai grupė surengė pasirodymus Estijoje, Danijoje, Kinijoje, o sausį grojo Olandijoje, viename svarbiausių muzikos verslo festivalių „Eurosonic“.
Visur sulaukė liaupsių ir, kaip pajuokavo A.Gecevičius, kai kuriais mėnesiais jau gali pragyventi iš muzikos. Kitiems, beje, sekasi sunkiau – pavyzdžiui, festivalyje koncertavęs įdomus estas Martas Avi dienomis dirba su ypatingų poreikių turinčiais vaikais.
Pinigais nelyja, todėl lietuviai į Liublianą beveik dvi paras iš Vilniaus beldėsi automobiliu. Buvo verta? Panašu, kad taip.
Mūsiškių koncertas vyko „Menza pri koritu“ – bohemiškame klube, kuris įsikūręs apleistame Metelkovos kvartale, pamėgtame pankų ir nelegaliai čia gyvenančių menininkų. Tokiame, kuriame batai limpa prie grindų nuo išlaistyto alaus, bet tuo pat metu jame groja ir dešimtys įdomiausių roko bei alternatyviosios muzikos atlikėjų.
Apie pusę dešimtos vakaro į sceną įžengus lietuviams, salė greitai užsipildė – kompromisų nepripažįstantis grupės skambesys, prakaitą spaudžianti energija, kratomos galvos ir originalūs melodijų posūkiai po kiekvieno kūrinio sukeldavo garsius plojimus ir pritarimo šūksnius.
Specialistai negailėjo pagyrų
Išsišiepę muzikantai po koncerto sulaukė komplimentų.
„Jie visiškai nepanašūs į nieką kitą.
Matau jų koncertą jau antrą kartą ir abusyk lieku sužavėtas.
Tokia muzika, kokią jie groja, negali būti labai populiari, bet tikriems melomanams jie yra labai įdomūs“, – teigė britų interneto leidinio „The Quietus" žurnalistas Richardas Fosteris.
„Visiškai pritrenkiantys ir išprotėję. Mes jau porą metų juos stebime, ieškome galimybių pristatyti jų muziką savo šalyje“, – pritarė Vengrijoje rengiamo festivalio BUSH organizatorius Danielis Somlo.
„Labai tikiuosi, kad jau greitai galėsiu surengti jų pasirodymą Liverpulyje“, – kalbėjo festivalio „Liverpool Sound City“ programos vadovė Rebecca Ayres.
Kiek pažadų pavirs kūnu, bus matyti, tačiau „Sheep Got Waxed“ dar šiemet vėl ketina kelti sparnus į Kiniją, o savaitgalį gavo pasiūlymų groti ir Japonijoje.
Keistos lietuvių muzikos virusas sklinda toliau – ir savaitgalį Liublianoje siautusi pūga tam nesutrukdė.
Penki muzikiniai festivalio atradimai
Martas Avi – išblyškęs estas, grupės „Badass Yuki“ lyderis, kurio naujausią albumą gimtinės kritikai įvertino geriau nei legendinio Davido Bowie paskutinį darbą. Elektroninių garsų uraganas, žemas balsas, keisti judesiai ir NBA krepšininkai ekrane – jo pasirodymas buvo kažkas nežemiško.
„Darla Smoking“ – slovėnų duetas, įrašų viršeliuose vietoj savo veidų piešiantis raguočių snukius, o scenoje kompiuteriais, sintezatoriais ir mušamaisiais kuriantis elektroninės muzikos ir folkloro garsų orgiją.
„Glintshake“ – viena madingiausių kylančių Rusijos grupių. Groja postpanko žanrą ir turi vokalistę, kurios teatrališkas darkymasis scenoje vertas atskiro spektaklio.
MRFY – energingi slovėnų rokeriai, gitarų dvikovoje galintys duoti į kaulus bet kuriai jaunai JAV ar Didžiosios Britanijos grupei.
„Antropoloops“ – sudėtingas elektroninis vengrų projektas, į vieną muzikinį garso takelį supinantis senus retus įvairių epochų ir pasaulio kraštų įrašus nuo Argentinos iki Indonezijos.
