Apdovanotas buvo išskirtinis šviesų spektaklis jų koncertuose. Šis hipnotizuojantis ir pribloškiantis reginys – dar viena rimta priežastis išvysti gyvai „alt-J“ pasirodymą Vilniuje. Tai bus galima padaryti jau visai netrukus – vasario 6 dieną koncertų salėje „Compensa“.
„alt-J“ labai greitai išaugo visas mažesnes koncertų erdves. Lengviau nei dauguma kolegų jie nuėjo kelią nuo nedidelių klubų iki didžiausių arenų. Šiandien dėl jų pasirodymo pešasi visi svarbiausi pasaulio festivaliai. O kai jau surenki sausakimšą „O2” areną Londone, užpildai legendinę „Madison Square Garden“ Niujorke ir pagroji „Glastonbury“ festivalyje ir laimi prestižinį „Mercury“ apdovanojimą, tai paskui sunku rasti didesnių iššūkių.
Bet „alt-J“ nesiruošia sėdėti vietoje. Kiekvieną koncertą siekdami kokybės ir įtaigumo, kaskart su nauja jėga primena, kodėl šiandien jie yra geidžiamiausia britų grupė.
Unikalus jau pats faktas, kad trys iš pažiūros neypatingi vaikinai, dainuojantys liežuvį laužančius posmus apie geometriją ir seksą, renka didžiąsias arenas. Žurnalas „DIY“ atvirai stebėjosi, kad tokia racionali muzika lyg ir neturėtų tikti 20 tūkstančių žmonių sutalpinančiai „O2“ arenai. „Tai absoliučiai meistriškas koncertas. Ši grupė vienu metu yra ir radijo hitų kūrėjai, ir drąsūs eksperimentatoriai, ir geismų valdomi keistuoliai“, – rašė koncerto apžvalgininkas.
Pernai birželį išleidusi trečiąjį albumą „Relaxer“ ir sulaukusi savo antrosios „Mercury“ nominacijos, trijulė iškart išsiruošė į didžiulį pasaulinį turą. Išmaišę JAV, apsilankę Japonijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, dabar jie jau grįžo pas savo gerbėjus Europoje. Į Vilnių jie atvyks iš Varšuvos, o iš čia skries į festivalį Indijoje.
Būtent šioms gastrolėms buvo sukurtas futuristinis šviesų spektaklis, kuris, nurungęs grupes „Take That“ ir „Bastille“, buvo įvertintas tarptautinės muzikos industrijos profesionalų apdovanojimuose „Knight of Illumination“.
Įtakingas muzikos tinklalapis „The Line of Best Fit“ naująjį jų šou pavadino išskirtinai sudėtingu ir palygino su trapiais stalagmitais ir stalaktitais. Kiti kritikai koncerte jautėsi lyg filme „Matrica“.
Visi trys grupės nariai įsitaiso scenos priekyje, juos skiria milžiniški šviesos spinduliai. Su kiekviena nata pulsuojanti, kylanti ir krintanti šviesa čia gyvena savarankišką gyvenimą, vizualiai išreikšdama į žanrus neįspraudžiamos „alt-J“ muzikos idėjas.
Ne vienas muzikos žurnalistas žavėjosi, kad ši grupė ir didelėje, ir mažesnėje erdvėje sukuria visus įsukančią visatą, palyginamą nebent su islandais „Sigur Rós“ ar net pačiais „Pink Floyd“. Bet kartu „alt-J“ visada išlaiko kuklumą ir paprastumą. Todėl net daugiatūkstantinėje auditorijoje tarp jų ir klausytojų neišblėsta intymi atmosfera.
Tarp trijų grupės narių scenoje taip pat išlaikoma harmonija: Thomas metodiškai iš peties kala būgnus, klausytojų kojas drebina Joe gitara, o kur dar beširdiškai galingas Guso sintezatorius.
Kritikai vienbalsiai giria puikiai subalansuotą koncerto dainų sąrašą: energingesnius, agresyvesnius kūrinius keičia ramesnieji. Bet ir pastarieji gyvai staiga suskamba visai kitaip nei albumuose. Šiame koncertų ture „alt-J“ pasirodymus lyg stiprus pareiškimas pradeda naujojo grupės albumo daina „3WW“. O didinga giesmė „Pleader“, kurią grupės nariai siūlytų pasiklausytų ateiviams iš kitų planetų, tampa galutiniu koncerto šauktuku. Tačiau po jos gerbėjų dar laukia mylimiausių hitų desertas.
Grupė apskaičiavo tikslias proporcijas, kiek dainų turi skambėti iš kiekvieno jų albumo. Tad nė vienas neliks neišgirdęs „tos mėgstamiausios“. Be to, koncertą Vilniuje apšildys kylanti britų alternatyvaus roko atlikėja Marika Hackman. Tad net jei „alt-J“ dainas žinote atmintinai, vis tiek išgirsite daug naujo.
Daugelis grupės kūrinių atrodo tiesiog sutverti būti atliekami gyvai. Pavyzdžiui, tokie hitai kaip „Hit Me Like That Snare“ ar filmus apie Bondą primenantis „In Cold Blood“ su binariniu kodu vietoj priedainio. O „Matilda“ apskritai priverčia uždainuoti visus iki vieno. Belieka tik judintis iš vietos, kelti rankas į viršų ir pasiduoti „alt-J“ muzikos algoritmams.
Šiaip jau „alt-J“ visai nekompleksuoja dėl savo moksliukų įvaizdžio. Tačiau akivaizdu, kad šis britų trio tarp knygų išdykėliškai slepia ne vieną „Playboy“ žurnalą.
