Turbūt keisčiausia, ką dabar galėtų padaryti ši islandė - įrašyti paprastų, nesudėtingų trijų minučių popdainų ciklą su roko grupe. Bet, žinoma, ji to nedaro.
„Neįprasta“ galėtų būti antrasis Bjork vardas, ir čia jis eilinį sykį visiškai pateisintas. Pavyzdžiui, albumo įrašams dainininkė subūrė dvylikos fleitininkių orkestrą, kuriam pati parašė aranžuotes ir dirigavo. Be to, šį albumą galima įsigyti, atsiskaitant kriptovaliutomis. Ir tai - tik pradžia.
Jei ankstesnis Bjork albumas „Vulnicura“ buvo kupinas skausmo ir depresijos dėl išsiskyrimo su mylimuoju, šį diską dainininkė apibūdina kaip visiškai kitokį. Net juokavo, kad jį įkvėpė sekso pažinčių paieškos, bet vėliau patikslino, kad jame tiesiog daugiau optimizmo ir šviesos.
Bjork stiliaus optimizmas, žinoma, reiškia, jog beveik visos dainos vis tiek skamba, lyg būtų skirtos laidotuvėms („Utopia“, „Features Creatures“). Kartu su Venesuelos elektroninės muzikos prodiuseriu Arca jau ne pirmą sykį dirbusi Bjork sukūrė kažką nuostabiai gražaus, didingo, paslaptingo, švelnaus („Blissing Me“), o kartais - ir bauginančio (kaip kūrinyje „Sue Me“, kuriame pasigirsta tamsūs technomuzikos garsai, ar albumo viršelyje, kuris tinka gąsdinti tėvų neklausantiems vaikams).
Choras, arfa, paukščių čiulbėjimas elektroninių garsų piešiniai, su niekuo nepalyginamas Bjork balsas ir, žinoma, drąsūs eksperimentai, balansuojantys ant avangardo ribos - kaip dešimties minučių kūrinyje „Body Memory“. Tiek vaizduotės, keistų melodijų posūkių ir polėkio retai surasite muzikos albume.
Šis, beje, trunka gerokai ilgiau nei valandą ir yra vienas ilgiausių Bjork diskografijoje. Akivaizdu, kad ji tikrai jaučiasi įkvėpta.
Būdama 52-ejų, Bjork tebėra kelrodė žvaigždė daugeliui jaunesnių artistų. Tokia, kuria galima žavėtis, tačiau neįmanoma nukopijuoti. Stebuklas, ne kitaip.
Įvertinimas - 9 iš 10.
Vaizdo klipas „Arisen My Senses“:
