Tačiau tai - puikus reklamos žingsnis, kurį muzikantai įamžino šiame, jau ketvirtajame albume. Du akordeonai, perkusiniai instrumentai, pianinas ir birbynė - gana neįprastas muzikinis derinys, tačiau su juo „Subtilu-Z“ demonstruoja daug fantazijos.
Naujausias jų bandymas - šiame albume savaip sugrotos žinomų užsienio atlikėjų, kaip išduoda pavadinimas, „Grammy“ laimėtojų melodijos. Nuo „Coldplay“ dainos „Viva La Vida“ iki Prince'o parašytos, Sinead O'Connor išgarsintos „Nothing Compares 2U“ - šios dainos apima kelis popmuzikos dešimtmečius.
Didžiausias privalumas - kad „Subtilu-Z“ sugebėjo į iki skausmo žinomas dainas pažvelgti savaip. Pusę jų ne iš karto pažinsi - pavyzdžiui, Madonnos šokių aikštelių hitą „Hung Up“ ir jaunimo dievuko Edo Sheerano baladę „Thinking Out Loud“ šie vyrai pavertė kone džiazu, palikdami tik originalių kūrinių griaučius.
Instrumentuotės irgi įdomios - pasigirsta ir styginiai, ir džiazo maniera improvizuojantis balsas.
Esminis trūkumas - tokie eksperimentai toli gražu nėra naujiena. Nuo Martyno Levickio sugroto Lady Gagos hito „Telephone“ iki latvių grupės „DaGamba“, sukryžminusios Ludwigo van Beethoveno ir grupės „Rammstein“ muziką, pasaulis pilnas džiazo ar klasikos muzikantų, kurie dėl didesnio efekto dairosi į roko ar popmuziką.
Ir tai - tik artimiausi pavyzdžiai, nekalbant jau apie visą pasaulį, kur panašaus pobūdžio projektų - per akis.
Taip, „Subtilu-Z“ - neabejotinai talentingi, o šis albumas - smagus muzikinis pasilinksminimas, turbūt uždirbęs grupei daugiau kvietimų į įmonių kalėdinius vakarėlius. Tačiau ankstesnė grupės plokštelė, kurioje jie su dainininke Asta Krikščiūnaite įrašė senąją Lietuvos estradą, vis dėlto buvo kur kas įdomesnė.
Įvertinimas - 7 iš 10.
Grupės sugrota „Coldplay“ daina „Viva La Vida“:
