Vakaro priežastis – dvejus metus brandinto naujo albumo „Room For You“ pristatymas, kuris tapo švente ir įrašų kolekcininkams.
Mat šiandien pagaliau išpakuotos albumo vinilo plokštelės, kurių tiražo nemaža dalis klausytojų buvo užsakyta iš anksto.
Nedidelė dalis albumo egzempliorių taps ypatinga retenybe – grupės narių ranka sunumeruotos plokštelės atspaustos dramblio kaulo spalvos plokštelėse.
„Room For You“ gali tapti lūžiu grupės karjeroje. Jau kelerius metus alternatyvios muzikos klausytojams gerai žinoma grupė, panašu, vis drąsiau žengia į platesnes erdves.
Jos koncertai šįmet vyko ir festivaliuose, ir miestų šventėse, o perklausų internete skaičiai sufleruoja, kad grupės muziką, nemenkai įkvėptą bliuzo, roko ir septintojo dešimtmečio psichodelikos, atranda vis daugiau klausytojų.
Specifinis, aukštas dainininko Šarūno Joneikio balsas, jo brolio gitaristo Manto Joneikio instrumento garsai, liudijantys didelę meilę prabėgusiems roko dešimtmečiams, svajingos, o kartais – trankios kompozicijos „Garbanotą Bosistą“ išskiria iš daugybės kitų vaikinų su gitaromis.
Naujas albumas ypatingas ir dėl dar vienos priežasties – jį „pagimdyti“ padėjo Lietuvoje gyvenantis norvegų muzikantas ir prodiuseris, jau kelerius metus pritilusios grupės „Rasabasa“ narys Snorre Bergerudas.
Kūriniams jis suteikė aiškesnės formos, rokui reikalingo gitarų „purvo“ ir išgryninto skambesio aštrumo.
Nuo melancholiškos „Wonderland“ iki energingos „Long Ago Far Away“, nuo jaukios „Keep Me There“ iki hipiškai svaigios „Last Summer's Day“ - šiame albume skamba muzika, kurios su malonumu klausytųsi ir „Led Zeppelin“ ar Jimi Hendrixo laikų kartos, tačiau šiandien pagal ją galvas purto daug dvidešimtmečių.
Tai net atrodo kiek netikėta – mados sukasi ratu, ir ryškų retro prieskonį (kuris atsispindi net ir muzikantų įvaizdyje) atranda ir mėgsta feisbuko laikų vaikinai ir merginos.
Į „Loftą“ jų susirinko apie tūkstantį. Daug bet kuriai Lietuvos alternatyvos grupei, net ir prieš porą metų M.A.M.A. apdovanojimuose laimėjusiai Metų alternatyvos prizą.
Bet tai nieko nestebina - „Garbanoto bosisto“ koncertuose gerbėjų netrūko dar prieš išleidžiant pirmąjį albumą.
Tie, kurie nesuprato, kur atėjo, ir tikėjosi senesnių grupės dainų, pirmą koncerto valandą galėjo jaustis kiek sutrikę.
Į sceną žengę muzikantai pagrojo septynias iš eilės naujojo albumo dainas (su tarp jų įsiterpusia avangardine triukšmo improvizacija su muzikantu Ryčiu Koreniuku), ir tik tada prisiminė vieną ryškiausių savo dainų „Grįžkit iš toli“.
Antrą seną kūrinį - „Gėlėta suknia“ - jie buvo pasitaupę bisui, bet šiaip visas šis vakaras – tik apie naująjį albumą, kuriuo grupė pagrįstai džiaugiasi.
Scenoje grupė pasikabino raudoną, serialu „Tvin Pyksas“ dvelkiančią užuolaidą, didelį spindintį „disco“ rutulį ir šešis didelius šviestuvus. Lyg užuomina į albumo pavadinimą (kurį galima versti ir „kambarys tau“, ir „vieta tau“).
Bet esmės tai nekeičia – šio albumo muzika, kaip ir koncertas, kuria nuotaiką, lyg būtum „Garbanoto bosisto“ namuose, kuriuose visada pakanka vietos draugams ir bendraminčiams.
„Ačiū, kad atėjot, ačiū, kad palaikot, jė“, - neįmantriai su žiūrovais sveikinosi Š.Joneikis, bet įmantrybių čia ir nereikia.
Tai muzika be lašo cinizmo – svajinga, „priplaukusi“, lyg garso takelis romantiško filmo apie keistuolius baigiamiesiems subtitrams, o kartais – sprogstanti trankių gitarų fejerverkais.
Sprendžiant iš „Lofte“ susirinkusios minios, tokių „priplaukėlių“ aplink „Garbanotą bosistą“ jau dabar netrūksta. Būtų smagu, jei jų tik daugėtų.
