Vienuolikos atlikėjų dainos - sudėtos į vieną diską kaip gražus suvenyras ar trumpa lietuviško hiphopo pamokėlė.
Užduotis plokštelės sudarytojams buvo ne iš lengviausių - nauji hiphopo atlikėjai dygsta kasmet, dažnai atstovauja skirtingoms šios muzikos srovėms, kartais ir didele meile vieni kitiems neblizga. Bet išėjo visai spalvingas paveikslas - nors jame ir ne itin smarkiai atspindėti modernesni hiphopo garsai, skambantys jaunų atlikėjų kūryboje.
Linksmai bumbsinčią dainą „365 O.D.M“ čia idėję „G & G Sindikatas“, lyrišką kūrinį su tos pačios grupės lyderiu Svaru įrašęs reperis Omerta, senesniu melancholišku kūriniu „Jazz'as gydo“ čia pristatytas Pushaz, depresyvų kūrinį „Tattoo“ burnojantis Mad Money, alternatyvaus hiphopo žvaigždė Mesijus - tai jau gerai žinomi Lietuvos repo vardai.
Ryškiau išsiskiria į šiuolaikišką „r'n'b“ skambesio pusę sukantis jaunas reperis Meandi ir improvizuotos poezijos meistrai „Jama & W“, kurių džiazuojantis kūrinys yra pilnas socialinės kritikos ir turi bene pikčiausias albumo eilutes: „Gavom savo laisvę ir nusivalėm į ją subinę“.
Yra ir labai tipiškų paeiliavimų - grupės „Tavo tėvas“ daina „Brolis“ spindi gatvės romantika. Atrodo, yra žanrų, kurių atstovams apie savo kiemą, miestą ir betoną dainuoti niekada neatsibos, kad ir kaip daug kartų tai jau daryta.
Beveik visi repuoja lietuviškai (išimtys - angliškai įrašyti „Dee & Kamy“ ir Meandi kūriniai), tad už Lietuvos ribų šis albumas tikriausiai gali sudominti tik įdomybių ieškančius kolekcininkus.
Bet vinilas - hiphopo istorijoje labai svarbus formatas, todėl tiražą turėtų išpirkti vietiniai šio žanro gerbėjai.
Kaip įvadas į Lietuvos repą - visai nieko. Trūksta nebent poros ryškesnių kūrinių - arenas užkariaujančių Lilo ir Innomine bei komiko „Šventinio bankucheno“ su „Lietuvos istorijos repu“. Jie šio reikalo tikrai nebūtų sugadinę.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Plokštelėje skambančių kūrinių miksas:
