„MaNNazz‘ai“, duetas Kamilė Kielaitė-Sienkievič ir Bogdanas Sienkievičius, kuriam vakar talkino gitaristas Kęstutis Vaitkevičius, gyvai atliko keletą albumo „Hopes“ dainų, B.Sienkievičius-Bogis surengė „beatbox‘o“ pasirodymą, grupė pabendravo su gerbėjais ir pirmą kartą visiems leido pasiklausyti, kaip skamba analoginis „Hopes“ garsas.
Prie vinilinių plokštelių išleidimo prisidėjo ir asociacija LATGA, iš kurios Socialinio kultūrinio fondo albumui „Hopes“ buvo skirtas dalinis finansavimas.
„Šiandien mums be galo svarbi diena, paskutinis žingsnis – vinilo pristatymas. Jei gyvenimas būtų pasisukęs kitaip, turbūt pasakočiau apie tai, kokia esu laiminga, kad viską padarėm ir viskas pavyko. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai mane paskatino papasakoti, kam iš tiesų yra dedikuotos mūsų Viltys – albumas „Hopes“, – po vinilų pristatymo kalbėjo grupės „MaNNazz“ vokalistė K.Kielaitė-Sienkievič.
„Jis yra skirtas mano mamai, žinoma, ir todėl, kad ją labai myliu, bet albumo pavadinimas yra „Viltys“, o žmonės deda viltis ten, kur yra poreikis. Mano didžiausia viltis yra, kad mano mama nebekentėtų, kad jos pavargęs kūnelis atsitiestų nuo ligos išvargintų naktų. Mama serga jau labai seniai ir galbūt todėl, kad pastarosios dienos buvo ant išlikimo ribos, aš nutariau garsiai ištarti, kas yra tas artimas žmogus, apie kurį pasakoju kiekvienąkart prieš dainuodama kūrinį „Hopes“, ir kodėl emocijos tuo metu yra nesuvaidintos.
Labai noriu, kad kiekvienas, kuriam šiandien sunku, suprastų, kad tokių kaip ji ar jis yra tūkstančiai, milijonai, skauda visiems. Nesvarbu, kokioje situacijoje bebūtum, yra daug tokių kaip tu, ir skausmas vienam yra per didelis, kaip ir džiaugsmu, juo reikia dalintis. Man labai liūdna, kad mūsų visuomenė tokia uždara ir skauda visiems tik dėl pakilusių kainų, kai turime žymiai didesnių problemų. Ir jų turi visi, mažesnių ar didesnių.
Mama man yra pavyzdys, kaip reikia džiaugtis kiekviena akimirka. Kai pradedu dejuoti dėl savo bėdų, pagalvoju, o kaip mano mamai, kaip ji jaučiasi, pasidaro gėda. Ji yra žmogus, kuris man parodė tikrąją gyvenimo prasmę ir nuvedė tikėjimo link, ji yra viltis daugumai, todėl šiuo sunkiu etapu sulaukėme daugybės skambučių ir žinučių iš žmonių, kurie meldžiasi už ją.
Žmogutis, kuris per dienas kenčia didžiulius skausmus, sugebėjo pavergti daugelio žmonių širdis savo šiluma ir gerumu. Tad mūsų didžiausia viltis yra pamatyti mamą sveiką. Aš žinau, kad tam reikia stebuklo, bet aš viliuosi ir tikiu, kad stebuklai vyksta. Ir nesvarbu, kas bus po to, aš nenustosiu tikėti“, – vilties neprarado K.Kielaitė-Sienkievič.
