Mat dar paauglystėje dainininko Iljos Lagutenkos suburta grupė išgarsėjo 1997-aisiais - išleidusi Londone įrašytą albumą „Morskaja“, kurio kelios dainos tapo hitais ir apibrėžė kiek neįprastą, manieringą grupės skambesį.
Šįmet albumui sukanka 20 metų – ta proga jis prabangiai perleistas vinilo plokštelėje, o „Mumij trol“ rengia jubiliejines gastroles, kuriose groja senąsias dainas – tas pačias, kurios, kaip teigia Rusijos kritikai, smarkiai pakeitė rusiško poproko veidą, įliedamos britiško skambesio įtakų.
„Mumij trol“ į Vilnių atsivežė ne tik albumą, bet ir specialiai sukakčiai sukurtą garsaus dizainerio Gošos Rubčinskio riboto tiražo drabužių kolekciją. 150 eurų kainuojančių džemperių publika pirkti nesiveržė, tačiau jūrininkų marškinėliai (atspindintys „jūrinį“ albumo pavadinimą) buvo graibstomi kaip šaltas mineralinis vanduo per karščius.
Laikai pasikeitė, I.Lagutenka šiuo metu gyvena Jungtinėse Valstijose, prieš kelerius metus buvo kalbama apie grupės išsiskirstymą. Net kai kuriems ištikimiems gerbėjams atrodė, kad „Mumij trol“ priėjo liepto galą – esą I.Lagutenkai visa tai jau nelabai įdomu, o grupė nebepritraukia jaunų klausytojų kartos.
Tačiau dabar „Mumij trol“ atrodo įgiję antrą kvėpavimą – senosios dainos traukia minias visur, kur grupė nukeliauja. Į koncertą Vilniuje atėjo apie tris tūkstančius žiūrovų – daugiau, nei per ankstesnį grupės vizitą Lietuvos sostinėje 2015-aisiais.
Praeities ilgesys – didelė jėga. Pasirinkę formulę – groti „Morskaja“ dainas ir kitus senuosius savo hitus – rusai neprašovė. Žiūrovai pašėlo nuo pirmųjų koncerto minučių – daug kam šios dainos primena nerūpestingą jaunystę ir laikus, kai rusiško roko kontekste ši muzika skambėjo labai neįprastai.
„Devočka“, „Kot kota“, „Utekaj“, „Zabavy“ - būtent albume „Morskaja“ skamba daugelis ryškiausių „Mumij trol“, tapusių šios grupės vizitinėmis kortelėmis.
Koncertas prasidėjo aštraus skambesio instrumentine įžanga, tada prietemoje tarp muzikantų į sceną žengė I.Lagutenka – kaip visada, išsišiepęs iki ausų.
„Labas vakaras, Vilnius“, - lietuviškai su žiūrovais pasisveikino paauglystėje mūsų šalyje nemažai laiko praleidęs dainininkas. Ir daugiau burnos tarp dainų neaušino.
O kam? Kai turi dainas, kurias 99 procentai atėjusių moka atmintinai, apie jas pasakoti visiškai nebūtina. Juolab kad I.Lagutenkos dainų tekstai turi tą puikų bruožą - „užvelta“ poezija, kurią kiekvienas besiklausantis gali suprasti skirtingai.
Apie mirtį, draugystę, išsiskyrimus ir visus kitus spalvingus gyvenimo įvykius dainuojantis „Mumij trol“ lyderis į tekstus įpina tiek daug keistų užuominų ir posūkių, jog tik vienas gali atsakyti į kai kuriuos klausimus.
Pavyzdžiui, iki šiol sklinda kalbos, kad viena populiariausių grupės dainų „Delfiny“ yra apie intraveniniu būdu vartojamus narkotikus, bet ją festivaliuose choru plėšia tūkstančiai.
Keistuolio charizma ir ypatingi tekstai laikomi pagrindine „Mumij trol“ sėkmės priežastimi – skeptikai sako, kad I.Lagutenka iš esmės nemoka dainuoti, jo dainų atlikimą geriausiu atveju galima vadinti melodingu deklamavimu.
Bet tai niekam netrukdo – šis simpatiškas pamaiva tikrai turi išskirtinį įvaizdį ir žavesį, dėl kurio jau daugiau nei du dešimtmečius išlieka viena ryškiausių Rusijos muzikos figūrų.
Net ir be ypatingų triukų koncertuose. Į Vilnių „troliai“ atsivežė stilingą apšvietimą, apvalų ekraną, kuriame rodė sprogstančias planetas, tačiau viso to galėjo ir nebūti. Kai tūkstančiai vilniečių žodis žodin traukė dainą „Nevesta“ (kurio tekste rublius I.Lagutenka šelmiškai pakeitė į eurus), buvo aišku – jie čia pirmiausia atėjo dėl dainų ir nostalgijos.
„Mumij trol“ Lietuvoje tikriausiai niekada į savo koncertą nesurinks dešimties tūkstančių minios. Bet kelis tūkstančius jiems ištikimų akių ir ausų jie čia tikrai turi. Gali būti, kad dar vieno pasimatymo su šia grupe ilgai laukti neteks – būtų keista, jei užkulisiuose jau nebūtų dėliojami kitos viešnagės planai.
