Tiesa, interneto tiekėjai žada apskųsti teismo sprendimą.
Galimybę tai daryti svarsto ir bylą inicijavusi autorių teisių asociacija LATGA. Mat teismas nusprendė, kad blokavimo išlaidas turi padengti autorių teisių gynėjai, o šiems tai atrodo neteisinga iš principo.
Tačiau pirmadienį LATGA būstinėje jau surengta spaudos konferencija, kurioje žinomi Lietuvos muzikos ir kino pasaulio atstovai džiaugėsi teismo sprendimu.
„Sveikintinas dalykas, kad piratiniai puslapiai blokuojami. Mes, kaip autoriai, tiesiogiai nuo jų kenčiame.
Bet nesmagu girdėti, kad autoriai savo pinigais turi kompensuoti blokavimo procesą. Manau, tai nelabai sąžininga. Šis klausimas turėtų būti išsamiau apgalvotas“, - sakė populiarus muzikantas, TV šou „Lietuvos balsas“ teisėjas Leonas Somovas
Popgrupės „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius kalbėjo griežčiau: „Ta svetainė yra visiška vagystė. Nereikia tokių svetainių traktuoti kaip prieigos prie naujausių filmų.
Dažnai girdžiu – o jei užblokuos „Linkomaniją“, iš kur gauti naujausią filmą. Bet juk, jei nori įsigyti šviežią apelsiną, nevagi jo. Pergalvoji savo finansus ir perki.
Autorių teisės – tas pats. Jei nori naujausios muzikos, kino, filmo, turi skirti tam pinigų“.
Kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas pastebėjo, kad piratavimo problema iki šiol nėra išspręsta daugelyje užsienio šalių.
„Bet šis sprendimas – sveikintinas. Tos interneto svetainės, kurios nebūtinai pačios skelbia, bet suteikia galimybę nelegaliai skelbti kūrinius, turi patirti atsakomybę.
Vogdami kūrinį, žiūrovai apvagia patys save. Nes dėl piratavimo pinigų kūrėjams sumažėja, pakertama rinka, mažiau naujų kūrinių bus“, - sakė prodiuseris.
Kino prodiuseris Donatas Šimukauskas, dirbęs su populiaraus režisieriaus Emilio Vėlyvio filmais, sakė, kad Lietuvoje šie filmai – bene labiausiai geidžiami piratų.
„Vien filmas „Zero II” internetu nelegaliai parsisiųstas pusę milijono kartų. Vienas bilietas į kiną kainuoja 5 eurus. Jei taip skaičiuosime, tai - 2,5 milijono eurų. Vien skaičiuojant PVM – apie pusę milijono eurų nepateko į biudžetą.
Man pačiam dėl to teko eiti į įvairias instancijas, kaip sugaudyti piratus, kad kūriniai nebūtų prieinami.
Problema – net nustatęs žmogų, kuris tai daro, neši popierius į policiją, jie demonstruoja neveiksnumą. Jiems nerūpi, jie turi kitų reikalų. Net ir tie, kurie dirba su elektronine erdve.
Intelektinio turinio vagystės nėra jų prioritetas. Pornografija, pedofilija, duomenų vagystės - jie tuo užsiėmę. Intelektinis turinys – paraštėse. Visi pareiškimai baigiasi tuo, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Filmas, patekęs į internetą, nebeturi šansų išeiti į tarptautinius vandenis, negali tapti jokio didelio festivalio dalimi“, - sakė D.Šimukauskas.
Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidas Stackevičius teigė, kad piratavimas trukdo vystyti muzikantų karjerą ir siekti pripažinimo užsienyje: „Vakarų šalys problemą jau seniai išsprendė. Ten intelektinis turinys žymiai geriau saugomas.
Mūsų rinka yra maža. Kūrėjai, negaudami pinigų, negali toliau investuoti į savo muziką. Tarp priežasčių, dėl kurių nepasiekėme pakankamo proveržio užsienyje, yra piratavimas. Tuos negautus dėl piratavimo pinigus būtų galima skirti sklaidai, kūrinių kokybei“.
Muzikantų vadybininkas Martynas Tyla papasakojo istoriją, kaip žinomas švedų prodiuseris neskubėjo dirbti su jo globojamais atlikėjais – būtent dėl piratavimo mūsų šalyje.
„Po ilgo pokalbio buvo pasakyta – padėtis Lietuvoje nesuteikia kūrėjams tokios grąžos, kokią galima gauti kitoje šalyje. Piratavimas pas mus jiems atrodo laukinis.
Deja, požiūris į muzikos verslą, tarp jų ir ministerijų, yra apgailėtinas. Vis dar žiūrima kaip į pramogą. Be to, ir interneto tiekėjai turėtų tapti socialiai atsakingi. Mano nuomone, jų socialinis atsakingumas lygus nuliui“, - kalbėjo M.Tyla.
Režisierius Arūnas Matelis nustebęs, kad autoriai teismo įpareigoti apmokėti svetainės blokavimo išlaidas.
„Vagis iš jūsų pavagia automobilio magnetolą, nuneša parduoti, o jūs turite apmokėti magnetolos grąžinimą. Jei kažkas uždraudė pardavinėti vogtus iš mūsų daiktus, mes neturime už tai mokėti.
Kultūros industrijos sudaro 5-6 procentus Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Žemės ūkis – apie 3 procentus. Bet ar į žemdirbio lauką bet kas atėjęs gali iškasti bulves ir paprašyti sumokėti už kasimą?
Supraskime, jei nelegalaus turinio internete pilna, koks tikslas daryti legalų? Jei kas nelegaliai peržiūrėjo filmą trisdešimt tūkstančių kartų, koks tikslas daryti filmą dėl tūkstančio legalių žiūrovų?“ - klausė A.Matelis.
