Vos prieš ketverius metus išgarsėjusiam dainininkui, kompozitoriui ir pianistui teko patirti tiek, kad jau pakaktų ir biografinio filmo scenarijui.
B.Clementine’as už debiutinį albumą „At Least For Now“ užpernai laimėjo „Mercury“ – prestižinį apdovanojimą, skiriamą už geriausią metų britų albumą.
Juo žavisi Paulas McCartney ir mados namai „Burberry“, B.Clementine’ą pasirinkę kaip pirmąjį, pakviestą dainuoti kolekcijos pristatyme.
Jo koncertai vyksta elitinėse salėse, kur žiūrovai svaigsta nuo sodraus atlikėjo balso, neįprasto įvaizdžio (dainininkas mėgsta koncertuoti basas, ant nuogo kūno vilkėdamas švarką) ir liūdesio bei filosofijos kupinų istorijų.
Kelias į tai nebuvo lengvas. Turtingoje šeimoje augęs dainininkas prieš devynerius metus susipyko su tėvais ir nesusitaikė iki šiol. Beveik neturėdamas pinigų jaunuolis išvyko į Paryžių ir ten kelerius metus gyveno kaip benamis – maistui užsidirbdavo grodamas ir dainuodamas Paryžiaus metro ir gatvėse. Kaip vėliau prisipažino, ne sykį buvo ant savižudybės ribos.
Kartą gatvėje grojantį vaikiną pastebėjo vienas įrašų prodiuseris – taip prasidėjo jo svaigi karjera, kuri pernai atvedė ir į Vilnių.
2016-ųjų pavasarį pilnutėlėje salėje „Compensa“ dainavęs B.Clementine’as į ją grįš lapkričio 15-ąją – su neseniai išleisto naujo albumo „I Tell A Fly“ dainomis.
Be to, ir su šypsena – neseniai paskelbta, kad dainininkas ir jo mylimoji muzikos atlikėja Flo Morrissey turės kūdikį.
Prieš kelionę atlikėjas interviu „TV antenai“ papasakojo ir apie savo jausmus dėl būsimos tėvystės, ir apie neįtikėtiną nuotykį koncertuojant.
– Viena prancūzų muzikantė į jūsų koncertą Vilniuje pernai buvo iš Rygos atvežta lenktynininko, beprotiškai viršijant greitį. Ji vos spėjo pasirodyti jūsų koncerto pabaigoje. Ar tai ekstremaliausia, kas yra nutikę per jūsų pasirodymus?
– Rimtai? Geras, aš šito net nežinojau. Tik žinojau, kad ji nespės į koncerto pradžią.
Bet ne, buvo ir ekstremalesnė istorija. Sykį per mano koncertą moteris pajuto orgazmą. Ir taip garsiai, kad visi aplink išgirdo. Baigėsi tuo, kad ją išmetė iš salės. Tai, man regis, buvo ekstremaliau. (Juokiasi.)
– Pernai koncerte su jumis grojo ir lietuvių muzikantai. Jums patinka tokie eksperimentai?
– Taip, bet šįkart taip nebus. Turiu groti su savo muzikantais, nes naujo albumo kūriniai – sudėtingesni, juos sunkiau atlikti.
– Apie būsimą koncertą jau sklando daug kalbų. Pavyzdžiui, kad scenoje su jumis bus dvidešimt plastikinių manekenų. Ar tai teatrališkas pasirodymas?
– Nepasakosiu jums, kas bus, nes tada koncertas nebus ypatingas. Neprašykite muzikanto išpasakoti visų paslapčių. (Juokiasi.)
Žodis „teatrališkas“ man nelabai patinka. Mane tai net atstumia. Yra spektaklių, kuriuose penkios moterys šoka ir krato užpakalį. Juk nepasakytumėte, kad tai teatras.
Aš atsivežu sunkvežimį manekenų. Tai mano būdas save išreikšti, gal net seksualiai gundyti žiūrovus. Turiu savo kelią. Tegul jau patys žiūrovai po koncerto sprendžia – čia buvo teatras ar ne. Tegul vadina tai, kaip tik nori.
– „I Tell A Fly“ yra labai įdomus albumas, kuris apibūdinamas kaip reikalaujantis susikaupimo, toks, kurio nelengva klausytis. Jums tai komplimentas?
– Tai nuomonė. Visi turi teisę ją turėti. Muzikoje nėra tokio dalyko kaip aiškus faktas.
Aš nepriimu komplimentų, bet vertinu nuomones. Jei kas sako, kad mano muzika sudėtinga ar net bloga, sakau „ačiū“. Jei imsi nuomones į širdį, tai sugriaus visą karjerą. Nieko negalėsi kurti.
– Jūsų naujose dainose – daug užuominų į šių dienų įvykius, nuo krizės Sirijoje iki Marine Le Pen dalyvavimo rinkimuose. Ar pasaulis šiuo metu jums atrodo baisi vieta?
– Taip, bet jis visada toks buvo. Dabar tai tik aiškiau matyti. Svarbu rasti būdą mažiau bijoti. Į tuos, kurie nebijo, verta lygiuotis. Aš tik tikiuosi, kad mano vaikai ar anūkai gyvens laikais, kai galės rasti vidinę ramybę.
– Dalį šio albumo kūrėte JAV, vykstant prezidento rinkimų kampanijai, tai atsispindi ir dainose. Nujautėte, kas laimės?
– Žinojau, kad laimės Donaldas Trumpas. Visiškai nenustebau. Su grupe „Gorillaz“ net įrašėme dainą „Hallelujah Money“ – apie jį, aistrą pinigams ir jo polinkį girtis. Polinkį, kuris jį, esu tikras, lydi nuo mažens. Tas polinkis man apskritai atrodo panašus į meno formą, bet apie tai gal nekalbėkime.
Įrašėme dainą, kai jis dar nebuvo išrinktas, nes žinojome, kad rinkimai taip baigsis.
Kai prieš pat rinkimus keliavau iš Niujorko į Londoną, nusipirkau kelias lėles: D.Trumpo, Baracko Obamos, jo žmonos, Hillary Clinton, Abrahamo Lincolno.
Skrendant sulūžo B.Obamos, jo žmonos ir H.Clinton, bet sveikos liko A.Lincolno ir D.Trumpo figūrėlės. Dar kartą įsitikinau, kad laimės D.Trumpas. Vis dėlto po kelių savaičių ir jo lėlė nukrito namie ir sulūžo. Gal ir jam taip nutiks, gal tai pranašauja jo nuopuolį.
Klipas „Hallelujah Money“:
– Tarp savo įkvėpėjų minite prieš daugiau nei šimtmetį kūrusius kompozitorius Claude’ą Debussy ir Eriką Satie. Ar jūs apskritai klausotės popmuzikos?
– Popmuzika – tai, kas populiaru. C.Debussy ir Frederico Chopino kūryba – popmuzika, nes ją žino daugybė žmonių.
Ar mano muzika taps popmuzika, priklauso nuo klausytojų. Nuo to, kiek jų klausysis ir apie ją kalbės. Bet, žinoma, jei lyginsite mano muziką su Justino Bieberio, ji skirtinga. (Juokiasi.)
– Leidinys „The New York Times“ jus pavadino genijumi, pernai keitusiu kultūros veidą. Kaip reaguojate į tokius apibūdinimus?
– Tai nuomonė. Vadinti ką nors genijumi – tas pats, kas sakyti: „Nė velnio nesuprantu, ką tu darai, bet atrodo, kad darai gerai, mane tai veikia.“ Komplimentas, bet ir ką? Man svarbiausia tapti meistru, repetuoti, tobulėti, o kaip kas mane vadina, ne mano reikalas.
– Kai prisimenate tuos laikus, kai buvote benamis Paryžiuje, jums tai atrodo košmaras ar įžvelgiate teigiamų pusių?
– Buvo daug teigiamų dalykų. Viskas, kas man tada nutiko, sukūrė pamatus dabartiniam gyvenimui. Išmokė būti stipresnį, priimti sprendimus, kurti muziką, kokią dabar rašau.
Nebijau kurti tai, ką noriu, nes žinau, ką reiškia nieko neturėti. Gal kam atrodo, kad specialiai šalinuosi populiariosios muzikos. Ne, tiesiog groju, kas patinka. Ir man patinka ne tai, ką transliuoja radijas.
– Tais laikais grojote gatvėje. Ar tai pakeitė jūsų požiūrį į gatvės muzikantus? Sustojate prie jų, kai išgirstate patikusį balsą?
– Aš nebuvau gatvės muzikantas, tai yra grojau traukiniuose, stotyse, gatvėse. Tikrieji gatvės muzikantai Paryžiuje turi oficialius leidimus, ženklelius.
O aš neturėjau. Aš tiesiog dalijausi muzika su žmonėmis. Norėjau ne užsidirbti, o pasikalbėti ir susidraugauti.
Prie manęs vis pristodavo policininkai, liepdavo įsigyti leidimą. Po kiek laiko liovėsi, pasidavė, tiesiog stovėdavo šalia ir klausydavosi.
Sykį buvo juokinga istorija: traukinyje pristojo naujas nematytas policininkas, tai atėjo kiti pareigūnai ir jį nuvarė. (Juokiasi.)
Neturiu daug laiko vaikštinėti po miestą ir klausytis gatvės muzikantų. Kartais sustoju, pasiklausau, nes žinau, kokia tai dalia. Kai pats tai dariau, maniau, kad esu kitoks nei kiti. O ir jie taip manė – buvo konfliktų, nes jiems atrodė, kad neturėdamas pažymėjimo negaliu dainuoti. Bandydavo mane išvaryti.
Žinote, kodėl nenorėjau to pažymėjimo. Maniau, jei jį gausiu, gatvės muzikantas bus mano profesija – iki gyvenimo pabaigos. Žiūrėdavau į tuos keturiasdešimtmečius gatvės muzikantus, kurie į stotį eidavo kaip į darbą. Buvau jauniausias iš jų. Galvodavau: oi ne, šitaip baigti tikrai nenoriu. (Juokiasi.)
B.Clementine'o daina "London":
– Greitai tapsite tėvu. Kaip ši žinia pakeitė jūsų gyvenimą?
– Visiškai. Mano visos gyvenimo klajonės, visos pastangos – nes troškau mylėti ir būti mylimas. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios gyvenu. Pagaliau tai turiu.
Dar prieš porą metų nebūčiau nė susimąstęs, kad būsiu tėtis. Tai gyvenimo prasmė. Gauti ir duoti. Po kelių mėnesių turėsiu vaiką. Mylėti ir rūpintis juo – atsakomybė ir džiaugsmas.
Nesakau, kad auginti vaikus paprasta. Duoti vaikui meilę, pasiekti, kad suprastume vieną kitą, – tai labai svarbu. Kai tėvų ir vaikų ryšys stiprus, jie užauga puikiais žmonėmis. Kai to nėra, reikia, kad vaikui pasisektų.
Tai mano istorija. Man tiesiog pasisekė. Jei nebūčiau išėjęs iš namų ir patyręs to, ką teko patirti, būčiau pasidavęs. Ir šiandien mes nesikalbėtume.
Naujausias B.Clementine'o klipas "Jupiter":
