Per tą laiką ji spėjo išleisti ne vieną kūrinį, nusifilmuoti keliuose serialuose ir TV projektuose (tarp jų - „Moterys meluoja geriau“), įrašyti dainą su Lietuvos hiphopo dievukais Lilu ir Innomine bei išbandyti jėgas „Eurovizijos“ atrankoje.
Nepaisant to, ryškia žvaigžde, apie kurią kalbėtų kas trečias lietuvis, ji kol kas netapo - o gal ir neturi tokių troškimų. „Roots“ - albumas, kuris galėtų jos populiarumą gerokai padidinti, tačiau kol kas atrodo, jog jis beveik nereklamuojamas - atsirado internete, ir tiek.
Tai devynios dainos anglų kalba, prodiusuotos Lietuvos scenos garsenybės Leono Somovo. Kuris turi ryškų braižą ir savo antspaudą, žinoma, uždėjo ant šių kūrinių. Tikėkitės daug švelnių elektroninių garsų, 80-ųjų muzikos įkvėptų sintezatorių ritmų ir melancholijos.
Dauguma dainų - lėto tempo (išskyrus šokiams visai tinkamą „My Own Girl“). Ir, nėra ko slėpti, bent jau aranžuotėmis kiek primena tai, ką Leonas daro su savo pagrindine scenos partnere Jazzu.
Kai kur (pavyzdžiui, ritmenbliuzo motyvų turinčioje „eurovizinėje“ dainoje „Home“ ar trimito praturtintoje „Seven Lonely Girls“) formulė truputį keičiasi, bet iš esmės tai - svaigi, graži elektroninė popmuzika.
Nėra kaip išvengti palyginimų. Jau karjeros pradžioje Alice Way buvo dažnai vadinama lietuviškąja Lana Del Rey - dėl panašios į šios JAV žvaigždės dainavimo manieros ir balso tembro. Šiame albume lietuvė kiek nutolo nuo akivaizdžių užuominų į Laną, tačiau panašumų vis tiek galima rasti.
„Papasakoti norėjau didelę dalį savo istorijos: džiaugsmą, ilgesį, meilės istorijas. Albumas pilnas gyvybės ir mažų smulkmenų, kurios perteikia žmogišką netobulumą“, - pristatydama „Roots“, sakė Alice Way.
Vykusi muzika romantikams? Taip. Net jei kol kas jų, naktimis klausančių šio albumo, nėra itin daug.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Daina „Take Me Down":
