„Future Islands“ karjeros istorija – įdomi. Grupė susibūrė Baltimorėje prieš dešimtmetį, išleido tris albumus, tačiau populiarumą pelnė tik ketvirtuoju – 2014-aisiais pasirodžiusiu „Singles“.
Jame skambėjo „Seasons (Waiting On You)“ - svaigi popmuzikos daina, skambesiu primenanti 1980-uosius ir sužavėjusi daugelį pasaulio muzikantų (tarp jų – Jimą Kerrą iš „Simple Minds“ ir Chrisą Martiną iš „Coldplay“).
Tačiau tikruoju „Future Islands“ koziriu tapo vokalistas Samuelis T.Herringas – nepanašus į nieką, ką scenoje esate matę.
Dainuodamas jis kraiposi ir šoka taip, kad atrodo, jog jo kojos – guminės. Jo judesių neįmanoma nupasakoti – tai atrodo kaip ritualinis genties, kurią sugalvojo per daug „žolės“ surūkęs rašytojas, šokis, kurio atlikėjui per kūną dar kažkas paleido elektros srovę.
Negana to, koncertuose prakaitu apsipylęs Samuelis, kuris turi pamišėlio žvilgsnį, mėgsta dar ir „growlinti“ - bent kartą per dainą sukriokti kaip ekstremalaus metalo grupės vokalistas.
Visa tai atrodo labai keista. Ir gal net kvaila, bet nuo šio vaizdo negali atitraukti akių.
Kai „Future Islands“ prieš trejus metus savo hitą atliko garsaus JAV laidų vedėjo Davido Lettermano šou, internetas sprogo nuo komentarų. Ir susižavėjusių, ir pašaipių – buvo daugybė tokių, kuriems S.Herringas pasirodė visiškas keistuolis.
Bet keistumas scenoje dar niekam nepakenkė. „Future Islands“ per porą metų išaugo iki grupės, kurią kviesti pradėjo didžiausi pasaulio festivaliai.
Nepakenkė ir legendos apie grupės ištvermę. Šimtus koncertų surengę amerikiečiai niekada neatšaukia pasirodymų. Kartą S.Herringas nuo išsekimo nualpo oro uoste, tačiau, atgaivintas gydytojų, vis tiek išskiro kitu lėktuvu ir tą patį vakarą ėjo į sceną. Kitą sykį jam nuo šuolių koncerto metu plyšo meniskas, tačiau traumuotas dainininkas kiekvieną vakarą koncertavo dar kelis mėnesius – kol baigėsi gastrolės.
Hipsterių numylėtiniais tapusi grupė šį pavasarį išleido penktąjį albumą „The Far Field“, kuris sulaukė nemažai kritikos.
Padainuoti kartu „Future Islands“ šiame albume įkalbėjo ir popscenos ikoną, JAV grupės „Blondie“ dainininkę Debbie Harry.
Tačiau pro ausis nepraslydo tai, kad daugelis albumo dainų skamba lyg grupės bandymas atkartoti „Seasons (Waiting On You)“ skambesį ir sėkmę.
Į Lietuvą „Future Islands“ atvyko trečiadienio vakarą. Pasirodymas Vilniuje – grupės turo po Europą, kuris vyks šešias savaites, pirmoji stotelė.
Tai pirmoji grupės viešnagė Lietuvoje, nors ji jau yra koncertavusi Latvijoje – festivalyje „Positivus“.
Į koncertą Vilniuje susirinko apie pusantro tūkstančio žiūrovų – gerokai mažiau, nei galėtų sutalpinti „Compensa“ salė.
Tačiau, kadangi jos balkonas šį vakarą uždarytas, salė atrodė gerokai pilnesnė nei per JAV reperio Nelly koncertą diena anksčiau.
Tarp tų, kurie susiviliojo galimybe pamatyti „Future Islands“, - „LRT Opus“ radijo vadovas Darius Užkuraitis su širdies drauge Nijole Statkute, grupės „Deeper Upper“ nariai, aktorė Beata Tiškevič su mylimuoju, režisieriumi Sauliumi Baradinsku,komikas Paulius Ambrazevičius, grupės "Kiti kambariai" vokalistas Žilvinas Sebeika ir kiti.
Aštuntą vakaro koncertą pradėjo „Zack Mexico“ - pačių „Future Islands“ kartu keliauti pakviestas muzikinis projektas iš JAV, grojantis gana neįprastą mišrainę – nuo roko iki folko.
Ypatingo lietuvių susidomėjimo jis nesulaukė – visi laukė pagrindinių vakaro veikėjų.
Jie į sceną žengė po devintos valandos vakaro – be jokių ypatingų efektų, tik purpurine spalva sceną nušvietus prožektoriams.
„Future Islands“ atveju visas šou yra pats S.Herringas – jokių vaizdo projekcijų ar dekoracijų, tik spindinti užuolaida už muzikantų nugaros.
Koncertą dainininkas pradėjo prakalba – pasidžiaugė, kad pirmą sykį yra Lietuvoje, padėkojo susirinkusiems ir „apšildančiai“ grupei.
„Viskas, užsičiaupiu, padarykim muzikos“, - mostelėjo ranka S.Herringas ir pasileido trypti pagal pirmosios dainos ritmą.
Tai vaizdas, kuris pritrenkia, net ir mačius jį kelis sykius prieš tai. Šėldamas ir lakstydamas po sceną, S.Herringas, atrodė, kojomis piešė pačias keisčiausias figūras, darė pritūpimus, daužė kumščiu sau į galvą, žegnojosi.
Visa tai – skambant „synthpop“ melodijoms, kurias pastiprino gyvi mušamųjų garsai.
Prabėgus pirmam koncerto pusvalandžiui, S.Herringo marškiniai jau buvo kiaurai permirkę, prakaitas lašėjo nuo smakro, bet dainininkas dūko beveik be poilsio – tik tarp dainų gurkšteldamas vandens.
Dainas Amerikai ir muzikantams, gamtai ir muzikantams, kurie grįžę po gastrolių suranda savo moteris kitų glėbyje, skyręs dainininkas prieš kūrinį „Ancient Water“ ilgesingai prabilo ir apie laikus, kai pasaulis nebuvo pilnas ekranų, o žmonės mokėjo klausytis vandens ošimo.
Tinkamiausia serialui „Tvin Pyksas“ grupė, kurios Davidas Lynchas nesugalvojo nufilmuoti – žiūrint koncertą, „Future Islands“ atrodė būtent tokie.
Hitą „Seasons (Waiting On You)“ grupė iš rankovės išsitraukė, koncertui jau gerokai persiritus per valandos žymę – S.Herringas lakstė, smūgiuodamas įsivaizduojamam priešininkui, lietuviai šėlo, kai kurie – pagaliau sulaukę to, dėl ko ir atėjo.
Kai klausaisi tokių „Future Islands“ dainų, kaip jau koncerto pradžioje sugrota „A Dream Of You And Me“, neapleidžia jausmas, kad persikėlei į 80-ųjų diskoteką.
Taip, grupės muzika prieš trejus metus tapo tikru mados klyksmu, o autoritetingi žurnalai suskubo ją paskelbti vienu geriausių koncertinių kolektyvų pasaulyje.
Ir taip, energija, kurią nuo scenos „transliuoja“ S.Herringas, yra gaivališka ir įspūdinga.
Tačiau panašu, kad „Future Islands“ šlovės blyksnis buvo trumpas – nepilna salė Vilniuje yra šioks toks signalas.
Nauji grupės kūriniai nebeprasimušė į populiarumo aukštumas, o madų ieškotojai greitai susiranda naujus dievukus.
Nepaisant to, „Future Islands“ Vilniuje parodė, jog sugeba prikaustyti dėmesį. Net jei pusė jos dainų ir atrodo labai panašios viena į kitą.
