Savo daugialypei muzikai kūrėjas įkvėpimo semiasi ne tik iš unikalios asmeninės biografijos, bet ir iš įvairiausios muzikos.
B. Clementine‘as pats nuostabią muziką kuria ir tikrai puikią klauso. Jau antrąjį jo koncertą Lietuvoje pristatanti muzikos agentūra „8 Days A Week” siūlo įvertinti devynis svarbiausius kitų kūrėjų kūrinius, kurie pakeitė jo gyvenimą. Juk geriausiai už viską kalba muzika.
1. Erikas Satie – „Gymnopédies 2”.
Pirmasis Benjamino pasirinkimas - XIX a. prancūzų kompozitorius ir pianistas Erikas Satie. Pirmą kartą jo kūrybą britas išgirdo per „Classical FM“, tik įvertino jį jau gerokai vėliau. Prancūzo sukurtas minimalizmo šedevras dar vaikystėje paskatino Benjaminą sėsti prie pianino. Daug vėliau jis suprato, kuo šis kūrinys taip patraukė.
„Kai išgirdau „Gymnopédies 2“, mano gyvenimas pasikeitė. Jis patvirtina Leonardo da Vinci mintį, kad genialu yra tai, kas paprasta. Šis Eriko Sati kūrinys atrodo toks paprastas, bet atlikti jį labai sudėtinga. Turi jį pajusti. Turi jį suprasti. Mes galime pamėginti tai atkartoti ar išmokti, bet niekada nepateksime į tą aplinką, kurioje šis ekscentrikas tai sukūrė. Mane tai labiausiai įkvepia.“
2. Jake'as Thackray – „Brother Gorilla“.
Britų dainų autorių, poetą ir žurnalistą Jake‘ą Thackray Benjaminas atrado gyvendamas Paryžiuje. Šiame vaizdo įraše britas atlieka prancūzo Georges‘o Brassenso dainą. Būtent jis yra šio kūrinio autorius. Vienas – jaunas ir gražus, kitas – senas, stambus ir kvailas. Britas pripažintas ir įvertintas, prancūzas – ne. Sako, kad jie labai panašūs ir tai bene vieninteliai jų ryškūs skirtumai.
„Vis dar iki galo nesuprantu šios dainos, jos prasmė labai paslaptinga. Bet man patinka jos savotiškas beprasmiškumas. Ji yra, bet jos kaip ir nėra. Ir čia man vėlgi patinka pačios dainos paprastumas – priedainį sudaro vos du žodžiai. Tais laikais tai buvo popmuzika, bet reikėjo itin atidžiai jos klausytis, įsijausti į istoriją ir visus suvienijantį paprastutį priedainį“, – pasakoja B.Clementine‘as.
3. Léo Ferré – „Avec le temps“.
Leo Ferre sukūrė ir įrašė gan daug muzikos. Nors jis nėra toks populiarus kaip Edith Piaf ar Charlesas Aznavouras, jis pelnė šlovę ir pagarbą. Turbūt todėl, kad jam visiškai nerūpėjo popmuzika. Šią dainą Benjaminas atlikdavo uždarbiaudamas Paryžiaus baruose. Nieko nuostabaus - prancūzai visada dosniau atsilygina išgirdę pažįstamą muziką.
„Šią dainą L.Ferre sukūrė tinkamu gyvenimo metu. Niekas kitas tokios dainos sukurti negalėjo. Jis jau buvo labai senas, todėl nebesirūpino, kas ką apie jį pagalvos. Žodžiai „ateina metas, kai daugiau nebegalime mylėti“ iš kitų lūpų skambėtų veidmainiškai, bet Leo buvo per senas, kad apsimetinėtų tuo, kuo nėra. Šioje dainoje man vėl svarbiausia paprastumas. Žodžiai, kompozicija, jausmas - viskas. Jam dainuojant, kameros visada priartina jo veidą. Atrodo, kad jis ne dainuoja, o kalba ir pasakoja. Man tai labai patinka.“
4. Noelis Cowardas – „Mad Dogs and Englishmen“
Britų artistą, aktorių ir kompozitorių Noelį Cowardą Benjaminas atrado „YouTube“ platformoje. Tai buvo dar viena rekomendacija po pažinties su J.Thackray. Jis ieškojo daugiau kūrėjų ir poetų, išreiškiančių save visiškai laisva forma. Tada „YouTube“ jam „pasiūlė“ Noelį Coward‘ą. Benjamino tėvai taip ir neišmokė jo tam tikrų dalykų, todėl jam patiko viskas, ką anais laikais darė Noelis. Net du jo kūriniai yra Benjamino favoritai. Tai Judy Garland darbas „If Love Were All‘ ir „Mad Dogs and Englishmen“.
„Šis vienos dainos pasirodymas turi viską, ko reikia – jis sąmojingas, kupinas juodo humoro ir visiškai nesuvaržytas. Jis tikras poetas ir genijus, bet svarbiausia, kad dainą atlieka taip paprastai. Visiškai pamiršti darbą ir pastangas, kurias jis turėjo įdėti. Dėl to labai juo žaviuosi“, – prisipažįsta Benjaminas.
5. Davidas Bowie – „After All“.
Vilniuje vėl laukiamas artistas niekada nebuvo didelis Davido Bowie gerbėjas ir pernelyg nesidomėjo jo kūryba. Bet būdamas Amerikoje jautėsi labai vienišas ir nuolat klausydavosi dainos „After All“.
„Ši daina lėta, girdėti pritariantys vyrų vokalai su koknio akcentu. Pats Davidas čia labai atsipalaidavęs. Dainuoja falcetu ir kartais kone šnibžda. Jis tikrai mokėjo sukurti tamsią ir šiurpoką atmosferą. Ir jis puikiai žinojo, kaip tai padaryti. Ši daina man dabar visada primena klajones Niujorko gatvėmis“, – pasakoja B.Clementine‘as.
6. Isao Tomita – „Arabesque No. 1“ (C. Debussy).
„Deja, negalime išgirsti, kaip šį kūrinį atlikdavo pats Debussy, – apgailestauja Benjaminas. – Bet Isao Tomitos interpretacija man skamba būtent taip, kaip, mano manymu, turėtų skambėti tikras Debussy. Kita vertus, tai skamba ir kaip Tomitos kūrinys.“
„I Tell A Fly“ albumo autorių stebina tai, kad ši interpretacija, sukurta prieš kelias dešimtis metų, skamba lyg iš ateities. „Negalėjau pakęsti elektroninės muzikos. Bet dabar akivaizdu, kad tiesiog nieko apie ją neišmaniau, klausiausi blogų pavyzdžių. Privalai atlikti namų darbus prieš ką nors nuvertindamas. Man šis kūrinys dar primena tam tikrą laiką valstijose. Kad ir ko klausyčiau, aš visada prisimenu tai“, – teigia B. Clementine‘as.
7. Tomas Waitsas – „Day After Tomorrow“.
„Šioje dainoje svarbiausia, kaip T. Waitsas įtraukia į istoriją, sukuria atmosferą, kai klausytojas tiesiog išvysta sužeistą, mirštantį kareivį, rašantį paskutinį laišką namo. Kai abejoju savimi ar jaučiuosi silpnas, visada prisimenu šią dainą ir šį momentą. Kareivį, dainuojantį „viliuosi dar jus pamatyti“. T. Waitsas turi unikalų balsą. Jei su tokiu balsu padainuotum „X faktoriuje“, iš tavęs tik pasijuoktų. Tokiam balsui reikia supratimo. Šią muziką turi suprasti ne tik ausimis, bet ir visu savimi. Ir jis ją atlieka taip, lyg visa jo egzistencija priklausytų nuo šios dainos“, – žavisi britų talentas.
8. Jimi Hendrixas – „Little Wing“.
Pirmojoje profesionaliai įrašytoje B. Clementine dainoje „Cornerstone“ galima girdėti šio Jimi Hendrixo kūrinio įtaką. Tiesa, Benjaminas J. Hendrixu žavisi ne dėl išskirtinio gitaristo talento: „Yra geresnių gitaristų nei Hendrixas. Jis man yra daugiau nei gitaristas. Dainuodamas jis išreiškė savo laikų dvasią. Nebijojo rizikuoti. Jam nerūpėjo, kur suklys grodamas gamą. Galbūt kas nors net yra jam prikišęs: „Ei, tu groji ne toje tonacijoje.“ Bet dabar mes jau tiek pripratę prie jo grojimo, kad viskas mums skamba nepriekaištingai. Ir dar man patinka, kad daina labai trumpa. Jam pradėjus gitaros solo, ji tiesiog nutyla, nes viskas jau pasakyta.“
9. „Pink Floyd“ – „The Fletcher Memorial Home“.
Savo antrajame albume B. Clementine‘as išreiškia susirūpinimą geopolitinėmis problemomis, todėl „Pink Floyd“ kūryboje jam taip pat svarbiausia, kaip jie subtiliai reaguodavo į socialinį kontekstą. Tuo metu dainoje paminėti M. Thatcher ar R. Reaganą buvo drąsus žingsnis. „Jie parodė, kad menininkas privalo kalbėti apie savo laikus, – tai būdinga mano mėgstamiausiems muzikantams. Ne tik tu pats esi svarbus, bet svarbus ir tavo laikas šiame pasaulyje“, – teigia ką tik su grupe „Gorillaz“ geriausio metų albumo apdovanojimą žurnalo „Q“ apdovanojimuose atsiėmęs britų menininkas.
Vienintelis B.Clementine‘o pasirodymas Baltijos šalyse šiais metais įvyks lapkričio 15 d. „Compensa“ koncertų salėje. Jau dabar aišku, kad dar vieną Benjamino koncertą pamatys du tūkstančiai mūsiškių ir miesto svečių. Tai bus vienintelis pasirodymas Baltijos šalyse. Sako, kad bus koncertas – spektaklis.
