Šįmet išleistas debiutinis jos albumas „Patagonia“ rodo, jog kai kas pasikeitė - melancholija išliko, o štai dėl roko - kiek sudėtingiau. Kaip ir kiti panašiu karjeros keliu ėję vilniečiai „Deeper Upper“, „Condor Avenue“ į savo gyvenimą įsileido sintezatorius. Ir nepasakysi, kad tai blogas sprendimas.
Taip, gitaros šiose 33-ose muzikos minutėse yra, tačiau dažnai jos užkastos po tokiu elektroninių garsų sluoksniu, jog atrodo, kad tikrieji „Condor Avenue“ įkvėpėjai yra „Depeche Mode“ ir „Lemon Joy“.
Nuotaika dažniausiai - labiau liūdna nei linksma. Net greitesnio tempo dainose („Gun“, „Sixty Six“), kurias norisi vadinti „elektroniniu roku šokiams“, melodijos yra svajingos ir melancholiškos. Dainininko Tado Lukoševičiaus maniera, beje, gana dažnai primena kur kas linksmesnes dainas atliekančio Stano, tačiau ir šiai muzikai tai visiškai tinka.
Aranžuotės, dera pripažinti, skamba kur kas įvairiau ir įdomiau, nei daugumos Lietuvos „indie“ rokerių, nors kartais tie eksperimentai atrodo ir kiek padriki (kaip titulinėje dainoje „Patagonia“). Kartais „Condor Avenue“ nuotaika atrodo atvirai gedulinga („Rivers“), kartais - tiesiog švelni („Noir“), bet galima tai sakyti atvirai - pasilinksminimais ir fejerverkais ši muzika nekvepia.
O šiaip - gana stiprus, koncentruotas, vakarietiško skambesio albumas. Grupė jau spėjo pagroti svarbiame Didžiosios Britanijos festivalyje „The Great Escape“. Išties - palankiai susiklosčius aplinkybėms, ši muzika galėtų būti įdomi ne tik lietuviams.
Tik gal ne tokiose erdvėse, apie kurias užsimena pati grupė, savo feisbuke rašanti, jog yra „pasiruošusi stadionams“. Pažaisti futbolą - galbūt, tačiau klausytis tokių dainų, kokios skamba čia, stadionai nesirenka. To ir nereikia - geriausiai jos skambėtų jaukiame klube.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Grupės klipas „Noir“:
