Lietuvos grupės „Parranda Polar“ šiek tiek panaši. Šie trys vyrai groja kumbiją - iš Kolumbijos kilusią muziką, kuri iš esmės yra linksmas, ritmingas Afrikos ir Pietų Amerikos folkloro derinys. Lietuva dar turi Lotynų Amerikos skambesio į savo dainas primaišantį Jurgį Didžiulį, bet taip, kaip „Parranda Polar“, mūsų šalyje negroja niekas kitas.
Pasiklausius šio grupės albumo, atrodo, kad būtent egzotika yra esminė priežastis, dėl kurios ji turi gana nemenką klausytojų ratą. Akordeono garsai, ugningas ritmas - lietuviai bando groti taip, kaip Pietų Amerikoje, po kurią vienas grupės narių yra keliavęs.
Smagiai šuoliuojančios daina „Negra tu“ ar „Shaman“ turbūt patiks tiems, kurie prieš klausydamiesi išlenkė keturias taureles tekilos. Bet kalbėkim atvirai - nėra jokių rimtesnių priežasčių, kodėl reikėtų klausytis būtent šio įrašo, o ne Pietų Amerikos atlikėjų, kurie tą patį groja įdomiau ir kur kas įtaigiau.
Visos dainos, žinoma, ispaniškai. Savaip žavus atrodo grupės požiūris, kupinas atsipalaidavimo. Dauguma dainų skamba lyg įrašytos virtuvėje - pauzėse girdisi muzikantų pašnekesiai. Viršelis irgi sukurtas su humoru - išblukusi nuotrauka, kurioje pietietiškai karštą muziką grojanti grupė stovi sniege.
Albumas išleistas internete ir riboto tiražo kasetėje (kuri jau išgraibstyta). Viena vertus, smagu, kad šiaip jau Lietuvoje ne itin populiarią muziką grojanti grupė surado savo nišą - kvietimų koncertuoti jai netrūksta. Kita vertus, nepaslėpsi akivaizdžios tiesos - koncertuose ši grupė yra kur kas įspūdingesnė, nei įraše.
Jei norite iš tiesų suprasti, kur slypi jos fenomenas, geriau internete surasti kokį įrašą (kad ir mėgėjišką, darytą telefonu) iš „Parranda Polar“ pasirodymų. Tai bus kur kas geresnė priežastis susidomėti grupe nei šis albumas, kuris skamba gana blankiai.
Įvertinimas - 5 iš 10.
Daina „Mucho Frio“:
