Prieš keturis dešimtmečius Riperbano gatvę juosiančiame raudonųjų žibintų rajone buvo didžiausias viešnamis Europoje, o dar prieš keletą metų buvo galima apsilankyti sekso teatre, kuriame scenoje rodomi lytiniai santykiai.
Laikai keičiasi, ir šiandien tai – jau praeitis, nors naktį raudonomis iškabomis vis dar kviečia dešimtys striptizo ir masažo klubų, žadančių patenkinti visus klientų geidulius.
Tačiau Riperbano istorija glaudžiai susijusi ir su muzika – šiame spalvingame rajone beveik prieš 60 metų pirmus rimtesnius karjeros žingsnius žengė legendinė britų grupė „The Beatles“.
Savaitgalį čia vyko vienas svarbiausių Europos muzikos renginių – kelis šimtus koncertų siūlęs festivalis „Reeperbahn Festival“, kuriame grojo ir lietuviai.
Pasirodė ir žvaigždės
Europoje yra daugybė talentų festivalių, kuriuose kylantys atlikėjai groja muzikos vadybininkų, radijo laidų vedėjų, kritikų ir koncertų miniai, taip pat bilietus nusipirkusiems gerbėjams.
Tačiau nuo 2006-ųjų vykstantis „Reeperbahn Festival“ laikomas vienu svarbiausių. Laisva miesto atmosfera ir patogiai aplink Riperbano gatvę išsidėstę dešimtys klubų privilioja per 4 tūkstančius muzikos verslo atstovų iš viso pasaulio.
Galimybė patraukti jų dėmesį – tai, dėl ko varžosi į festivalio programą patekti besistengiančios grupės. Tiesa, yra ir tokių, kurios dėmesio turi pakankamai.
Keletas ryškių žvaigždžių – lyg vyšnia ant festivalio torto. Jų šįmet buvo nemažai – pavyzdžiui, iki paskutinės akimirkos buvo slėpta, kad pasirodys buvęs žymios britų grupės „Oasis“ dainininkas Liamas Gallagheris.
Festivalyje grojo ir keliolika metų žinomi britai „Maximo Park“, buvusi JAV grupės „Gossip“ vokalistė Beth Ditto, muzikos sensacija tapęs aklų maliečių duetas „Amadou & Mariam“, pernai Lietuvos festivalyje „Granatos Live“ žibėjusi britė Ella Eyre, amerikiečiai "Portugal. The Man", po savaitės į Lietuvą užsukę britai "Fink", JAV indie pop žvaigždės "The Drums", britų indie rokeriai "Everything Everything" ir daug kitų.
Dienomis vyko ir konferencija – pokalbiai šimtais aktualių muzikos temų, susitikimų su žvaigždėmis, tarp jų – buvusiu žymaus britų dueto „Eurythmics“ nariu Dave’u Stewartu.
Pagerbė gabią naujokę
Svarbiausias festivalio tikslas – atrasti naujus talentus. Jiems net skirta atskira apdovanojimų ceremonija „Anchor Award“ – žinomų muzikos pasaulio atstovų komisija kasmet renka perspektyviausią atlikėją ar grupę.
Šiais metais tarp vertintojų buvo ir didelės garsenybės – legendinio dainininko Davido Bowie įrašų prodiuseris Tony Visconti ir JAV grupės „Garbage“ dainininkė Shirley Manson.
Apsilankę pretendentų koncertuose jie apdovanojimą skyrė Jade Bird – jaunai britei, turinčiai švelnų balsą, grojančiai gitara ir surengusiai jaukų koncertą vienoje Hamburgo bažnyčių.
Nuo Čekijos iki itin gausų būrį savo atlikėjų šįmet atsiuntusios Kanados – bet kurį iš keturių festivalio vakarų buvo galima kiekvieną minutę rinktis iš kalno labai skirtingų koncertų.
Muzika skambėjo iki paryčių, o garsiame Hamburgo klube „Molotow“ – kone visą parą.
Linksmintis buvo galima, ir nemokant nė cento - kelios scenos po atviru dangumi įsikūrė tiesiog gatvėje (į jas pagroti užsuko ir kelios ryškiausios festivalio žvaigždės), o dienomis papildomi koncertai vyko knygynuose, įrašų parduotuvėse, baruose.
Tiesa, ne viskas taip paprasta. Kai tuo pačiu metu vyksta dešimtys įdomių koncertų, išsirinkti - itin sudėtinga. Be to, prie daugelio koncertų nusidriekė eilės - norint pamatyti ryškiausius atlikėjus, į pasirodymus tenka eiti kone prieš valandą.
Vokiečiai rodė įvairovę
Daug dėmesio nusipelnė Vokietijos muzikantai – jų įvairovė čia stulbino.
Pavyzdžiui, specialiai suręstame kupole grojo pianistas Martinas Kohlstedtas – eksperimentinės muzikos kūrėjas, priskiriamas prie vadinamojo naujosios klasikos žanro. Kitaip tariant, vienas tų, kurie rašo ir groja taip, kad yra vertinami ir jaunų klausytojų, ir pagyvenusių akademinės muzikos gerbėjų.
Visus jo koncertus lydėjo ant kupolo lubų demonstruojamos projekcijos – kompiuteriu sukurti vaizdai, „reaguojantys“ į kiekvieną sugrotą natą. Vaizdas ir garsas gniaužė kvapą.
Visiškai kitokia yra Leipcigo grupė „White Wine“, grojanti kažką per vidurį tarp pankroko ir elektroninės muzikos. Grupės lyderis – pamišėlio elgesiu stebinantis amerikietis Joe Haege’as, be skrupulų landžiojantis tarp žiūrovų ir dainuojantis jiems tiesiai į veidą. Vienas pagrindinių grupės instrumentų – fagotas.
„Neįprasta“ yra mažiausia, ką galima apie šią grupę pasakyti.
Folkroką ir šokių muziką puikiai suderinusi Alice Merton, vis dar energingi trankaus roko veteranai „Selig“, instrumentinį hiphopą grojanti grupė „Suff Daddy“ – šie ir aibė kitų koncertų rodė, kad Vokietija turi ką pasiūlyti melomanams, netingintiems domėtis ir ieškoti.
Pastatas gniaužia kvapą
Festivalį vainikavo koncertai Hamburgo pasididžiavime – septynerius metus statytoje ir šių metų sausį atidarytoje Elbės filharmonijoje.
Net 789 milijonus eurų kainavęs projektas – įspūdingas ant Elbės upės kranto esantis 110 metrų aukščio, 120 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatas, kurio stogas atkartoja burės ar vandens bangos formą.
Nors jo kaina papiktino dalį visuomenės, baigtas įrengti pastatas pritrenkia grožiu ir užmoju. Architektūros šedevru jau vadinamame pastate įsikūrė ne tik koncertų salė, stebinanti pažangiausiais akustiniais sprendimais. Pastate yra ir keliasdešimt beprotiškai brangių butų, restoranai, verslo patalpos.
Gauti bilietų į čia surengtus pasirodymus buvo beveik neįmanoma, tačiau tie, kuriems pavyko, mėgavosi išskirtine atmosfera ir muzika.
Ypač daug dėmesio sulaukė Dillon – Vokietijoje gyvenanti ir čia išgarsėjusi brazilų dainininkė, surengusi koncertą su pučiamųjų grupe ir elektroniniais instrumentais.
Šiek tiek ekscentriškąją islandę Bjork savo dainavimo maniera primenanti mergina šiuo koncertu pristatė savo naują albumą – žiūrovai jai plojo atsistoję.
Laimę bandė ir lietuviai
Jau ne pirmą sykį į festivalio triukšmą įsilieti pamėgino ir Lietuvos muzikantai.
Šalies Muzikos verslo asociacijos pastangomis „Reeperbahn Festival“ koncertavo alternatyviojo roko grupė „ba.“ ir elektroninės muzikos kūrėjas Deep Shoq.
Pasirodymus jie surengė nedideliame klube prie pat judriosios Riperbano gatvės.
Už klubo nuomą lietuviai ir su jais savo atlikėjus pristatę latviai turėjo sumokėti – toks ir daugumos kitų festivalio dalyvių pasirodymų principas.
„Dalyvavimas tokiuose festivaliuose – modelis, kuriuo naudojasi daugelis savo artistus išgarsinti norinčių šalių.
Tai – nelengva užduotis, garantuotų rezultatų tikėtis nereikia, tačiau tai kol kas geriausias būdas pabandyti atkreipti į save dėmesį“, – sakė asociacijos atstovas Vaidas Stackevičius.
Festivalio akimirkos - trumpame filmuke:
