o pasirodymą lydi ir pasaulinės gastrolės, į kurių grafiką Lietuva kol kas neįrašyta, bet neverta lažintis, kad ji ten tikrai neatsiras.
Tiesa, albumas atrodo kiek nuviliantis. Jei „Imagine Dragons“ prieš keletą metų išgarsėjo kaip poproko grupė, stebinusi gaivališka energija, ji palaipsniui suka kita kryptimi. Šiame diske ji dažnai skamba kaip „r'n'b“ ar net hiphopo grupė, visiškai praradusi aštrumą.
Pakanka pasiklausyti dainos „Whatever It Takes“ - dabar „Imagine Dragons“ skamba kaip šimtai kitų atlikėjų, besistengiančių pataikyti į dabartinius amerikietiškus popso standartus. Kūrinyje „Believer“ pasigirsta kažkas panašaus į dabstepo garsus, o vokalistas Danas Reynoldsas atrodo visai rimtai užsinorėjęs tapti reperiu.
Nepasakysi, kad viskas čia taip jau blogai. Svajinga daina „Walking The Wire“ sugrąžina grupę į galingų priedainių ir didelių užmojų teritoriją, kūrinyje „Rise Up“ į D.Reynoldso balsą trumpam sugrįžta ir roko agresija, o daina „Dancing In The Dark“ visai įdomiai neria į elektroninės muzikos vandenis.
Bet dažniausiai tai, ką čia groja „Imagine Dragons“, kvepia bandymu įtikti trims skirtingoms muzikinėms madoms tuo pat metu.
Vargu, ar gali dėl to labai pykti. Jie tokie - tikrai ne vieninteliai. Kadaise kietai groję amerikiečiai „Linkin Park“ paskutiniame savo albume irgi „suminkštėjo“ tiek, kad net buvo sunku atpažinti. Trūks plyš bandydami neatsilikti nuo to, ko dabar klausosi minios jaunų žmonių, atlikėjai vienas po kito praranda savo identitetą. „Imagine Dragons“ – tik naujausias šio ne itin smagaus reiškinio pavyzdys. Laimė, jie turi mažiausiai penkias senas dainas, per kurias koncertuose vis tiek bus smagu kratyti galvą ir neoriai energingai mojuoti rankomis.
Įvertinimas - 6 iš 10.
Naujausias grupės vaizdo klipas „Believer“:
