68 metų dainininkas, kurį pasiglemžė vėžys, vos prieš porą savaičių atšaukė visus suplanuotus savo koncertus.
Pernai Ch.Bradley buvo priverstas sustabdyti koncertinę veiklą, kai gydytojai nustatė, kad jis serga skrandžio vėžiu.
Po gydymo kurso atrodė, kad liga atsitraukė, bet šią vasarą atlikėjas vėl pasijuto silpnai. Rugsėjo pradžioje atlikti tyrimai parodė, kad vėžys persimetė į kepenis.
„Padedant Dievui aš sugrįšiu“, – žadėjo dainininkas. Tačiau jo norui nebuvo lemta išsipildyti.
Save „klykiančiu soulo muzikos ereliu“ vadinęs amerikietis išgarsėjo vos prieš šešerius metus – iki tol jis beveik visą gyvenimą kentėjo skurdą ir skaudžius likimo smūgius.
2012-aisiais jo istorija įamžinta dokumentiniame filme „Charlesas Bradley: Amerikos siela“, kuris ne vieną žiūrovą privertė išsižioti.
Būsimąją žvaigždę pirmus aštuonerius gyvenimo metus augino močiutė – motina Charlesą paliko, kai jam buvo 8 mėnesiai. Savo tėvo Ch.Bradley nepažinojo.
Būdamas aštuonerių vaikas apsigyveno su motina Niujorke, tačiau paauglystėje paliko šiuos skurdžius namus, kuriuose jam tekdavo miegoti rūsyje ant plūkto smėlio.
„Iš tiesų pabėgau todėl, kad bijojau, jog ji mane nuskriaus“, – apie ūmų motinos charakterį vėliau pasakojo dainininkas.
Netrukus jis pamatė fanko legendos Jameso Browno koncertą ir pats pradėjo svajoti apie muzikinę karjerą. Juolab kad bičiuliai, kuriems jis po kelerių metų išdrįso padainuoti, apstulbo – Ch.Bradley turėjo gilų balsą ir puikiai jautė ritmą.
Bet porą metų metro stotyse ir apleistuose automobiliuose nakvojusio paauglio svajonei nebuvo lemta išsipildyti kelis dešimtmečius. Jis daug metų dirbo virėju, vėliau pradėjo dainuoti mažuose baruose, vos sudurdamas galą su galu.
Sykį jis vos nemirė, kai susirgęs karštine buvo gydomas penicilinu – vaistais, kuriems, pats to nežinodamas, buvo alergiškas.
Lyg sunkių akimirkų būtų per maža, Ch.Bradley teko išgyventi tragišką brolio mirtį – jį nušovė vienas dainininko sūnėnų.
1994-aisiais motinos prašymu Charlesas sugrįžo gyventi su ja ir rūpinosi iki pat jos mirties 2014-aisiais.
Sunkiai besiverčiančiam vyrui teko išlaikyti ir savo motiną, tačiau, nepaisydamas praeityje patirtų skriaudų, jis ją minėjo vien geriausiais žodžiais.
Motinai mirus vos po valandos atlikėjas turėjo eiti į sceną – koncerto neatšaukė, nes labai mylėjo savo darbą.
Atgijęs publikos susidomėjimas septintojo dešimtmečio muzika Charlesui visiškai netikėtai atvėrė duris į didžiąją sceną. 2011-aisiais 62 metų sulaukęs dainininkas įrašė pirmąjį savo albumą „No Time For Dreaming“.
Klausytojai akimirksniu pamėgo jo teatrališką elgseną ir įspūdingą balsą – ryškių spalvų kostiumus mėgstantis dainininkas staiga tapo žvaigžde, į kurios koncertus rinkosi tūkstančiai.
Pernai vasarą Ch.Bradley lankėsi ir Latvijoje – dainavo festivalyje „Positivus“, kur savo energija ir užsidegimu sužavėjo ir gerokai jaunesnių žiūrovų minią.
Lietuvoje taip pat yra koncertų rengėjų, ketinusių jį pakviesti į mūsų šalį. Tačiau to padaryti jie nebesuspėjo.
Nors gyvenimas jam negailėjo prastų kortų, o šlovės laukti teko labai ilgai, Ch.Bradley niekuomet nesiskundė.
„Jeigu būčiau išgarsėjęs 25-erių, pasaulis nebūtų žinojęs, ką su manimi veikti. Dabar žinau kur kas daugiau ir galiu daryti dalykus, kurių anksčiau bijojau“, – prieš porą metų sakė dainininkas.
