Prikimęs balsas, romantiškos melodijos, scenoje ne vieną dešimtmetį dėvima skrybėlė - 61-erių italas atrodo tarsi sustingęs laike.
Vienas populiariausių savo šalies dainininkų yra mėgstamas visoje Europoje, nors didžiąją dalį dainų atlieka italų kalba.
Atlikėjas, kurio tikrasis vardas – Adelmo Fornaciari, prieš keletą metų dainavo Šiauliuose ir Kaune, tačiau sostinėje pastarąjį sykį viešėjo 2007-aisiais.
Penktadienio vakarą jis – vėl Vilniuje. Koncertų salėje „Compensa“ italas atliko naują programą, kuria pristato pernai išleistą albumą „Black Cat“.
Į Vilnių dainininkas iš Kijevo turėjo atskristi dar ankstyvą popietę, tačiau paskutinę minutę persigalvojo ir atvyko, iki pasirodymo likus vos kelioms valandoms.
Tai jam nesutrukdė ištrūkti pasivaikščioti po miestą – prieš koncertą socialiniuose tinkluose Zucchero paskelbė nuotrauką, kurioje jis įsiamžinęs LDK Valdovų rūmuose. Prieš pat koncertą jis dar paprašė stipraus, sportinio masažo – šis jo noras buvo užkulisiuose įgyvendintas.
Pasiklausyti dainininko, kurio karjera trunka jau kelis dešimtmečius, Vilniuje susirinko apie tris tūkstančius žiūrovų – salės parteris buvo artipilnis, daugiau tuščių vietų buvo galima rasti tik balkone.
Vyresnei publikai skirtais atlikėjais, panašu, Lietuvos koncertų rengėjai gali vis labiau pasitikėti – į po poros mėnesių Vilniuje vyksiantį dainininko Chriso Rea koncertą visi bilietai parduoti jau dabar.
Su šešių muzikantų grupe į sceną žengęs Zucchero į Vilnių atvyko be jokio ypatingo šou – tiesa, sceną papuošė didžiulė užuolaida, kurioje pavaizduota širdis ir joje liepsnojantis kryžius.
Beveik punktualiai į sceną įžengęs dainininkas koncerto pradžioje nudžiugino naujojo albumo dainomis, o vėliau pradėjo dainuoti ir populiariausius savo hitus, tokius kaip „Baila Morena“, „Diamante“ ar „Miserere“.
Ne itin daug judantis, laikysena scenoje šiek tiek amžinatilsį Joe Cockerį primenantis Zucchero elgiasi panašiai – jokių meilikavimų ir diskusijų su publika, tik trumpų pertraukėlių (atsigerti vandens) atskirtos, viena po kitos skambančios brandaus poproko dainos. Jas šio turo metu praturtina ne tik tipiško roko instrumentai, bet ir smuikas.
Neabejotina – į šio atlikėjo koncertus einama ne dėl dekoracijų ar apšvietimo triukų, o dėl dainų, kurias Zucchero, švelniai tariant, moka rašyti puikiai. Moka ir sudėlioti koncerte – puikiai balansuodamas tarp moterų širdis tirpdančios lyrikos ir energingų, soulu ir roku labiau dvelkiančių kūrinių.
Publika reagavo šiltai – nors visos vietos šiame koncerte sėdimos, jau po pirmųjų poros kūrinių prie scenos šokdama atlėkė gerbėja ir įteikė dainininkui gėlių. Pasigirdus dainai „Baila Moreno“, net ir ramiausi žiūrovai kilo nuo kėdžių ir veržėsi šokti.
Koncertui įsibėgėjus, Zucchero prisėdo, pasiėmė gitarą ir sudainavo kelias lyriškas dainas, prieš tai juokais atsiprašęs, kad beveik visą koncertą dainuoja kalba, kurios dauguma žiūrovų nesupranta.
„Mylime jūsų šalį ir jūsų miestą. Aš dainuoju itališkai, nes taip parašiau šias dainas. Yra kelios dainos, kurias parašiau anglų kalba, bet dauguma – itališkai.
Matote, jos parašytos tai, kad neįmanoma išversti. Tai mano kalba, gatvės kalba, ji smarkiai paveikta įvairių dialektų.
Šis kūrinys apie mano gyvenimą, kaimą, kuriame aš užaugau. Regionas buvo turtingas, bet kaimas – labai skurdus“, - savo vaikystę prisiminė Zucchero.
Žiūrovai pamatė ne tik jį – iš ekrano kūrinį „Miserere“ su vakaro žvaigžde „sudainavo“ legendinis tenoras Luciano Pavarotti, miręs prieš dešimt metų.
Koncerto antroje pusėje Zucchero dešimčiai minučių paliko sceną ir leido dėmesio centre pabūti iš talentingų amerikiečių suburtai savo grupei.
Ji publikai sugrojo porą kūrinių, tarp jų – ugningą švedų didžėjaus Avicii hito „Wake Me Up“ „koverį“.
Atsisveikinęs lyriška daina „Diamante“, Zucchero netrukus grįžo ir bisui sugrojo dar porą dainų.
Pirmiausia – pernai po avarijos mirusio britų dainininko Black kūrinį „Wonderful Life“, o finaliniam koncerto akordui pasirinko savo didžiausią hitą „Senza Una Donna“.
Skambant paskutinėms kelioms dainoms, žiūrovai jau nebesėdėjo – šoko, kėlė į viršų filmuojančius telefonus ir linksminosi taip, jog buvo akivaizdu – lygiai dviejų valandų trukmės koncertas jiems tikrai patiko.
„Jo šypsena – kaip vaiko, bet balsas – lyg daug metų statinėje brandintas viskis“, – apie Zucchero kartą bene taikliausiai yra pasakęs garsios grupės U2 vokalistas Bono.
Italo slapyvardis (jis reiškia „cukrus“) skamba lyg švelniai ironiškas pokštas - saldžiu jo tembro niekaip nepavadinsi.
„Man ta pravardė prilipo dar vaikystėje, ją davė mokytojas. Ji atspindi mano saldų, gerą charakterį. Buvau geras vaikis ir toks išlikau iki šiol“, - „Lietuvos rytui“ juokdamasis pasakojo Zucchero.
Jaunystėje veterinariją studijavęs A.Fornaciari nebaigė šių mokslų - nugalėjo meilė muzikai. Keletą nesėkmingų grupių subūręs dainininkas 1975-aisiais išvyko į San Fransiską, kur su vietiniais prodiuseriais padėjo savo karjeros pamatus.
Devintojo dešimtmečio pradžioje jis kelis sykius sužibėjo garsiajame San Remo festivalyje - tiesa, ne kaip dainininkas, o kaip muzikos autorius, kurio dainas atliko kiti vokalistai.
Kaip atlikėjas Zucchero išgarsėjo 1987-aisiais - kai jo įrašytas „Blue“ tapo geriausiai perkamu disku Italijos istorijoje.
Brandi poproko muzika, įsimenantis balsas ir didžiausia telefono numerių knygelė Italijoje - taip kartais apibūdinama Zucchero sėkmės formulė.
Jo dainos „Senza Una Donna“, „My Love“, „Diamante“, „Baila Morena“ - tikras popmuzikos auksas. Bet ne mažiau, ypač tarptautinėje arenoje, dainininkui padėjo puikus sugebėjimas megzti pažintis.
Stingas, B.B.Kingas, Tomas Jonesas, Johnas Lee Hookeris, Ray Charlesas, Peteris Gabrielis, Milesas Davisas, Luciano Pavarotti, grupės „Queen“ nariai, „U2“ vokalistas Bono – su visais jais ir daugybe kitų Zucchero įrašė dainas ar pasirodė koncertuose.
„Įspūdingų akimirkų mano karjeroje buvo tiek daug, kad sunku išsirinkti keletą. Bet dainuoti su didžiuoju L.Pavarotti buvo išskirtinė patirtis. Iki šiol virpu tai prisiminęs“, - prisipažino Zucchero.
Tiesa, jis ir pats atvėrė duris į šlovę vienam garsiausių Italijos atlikėjų - šį rudenį Lietuvoje vėl koncertuosiančiam Andrea Bocelli.
„Kai parašiau dainą „Miserere“, ieškojau atlikėjo, kuris įrašytų kūrinio demonstracinę versiją, kad galėčiau ją paleisti L.Pavarotti. Andrea tuo metu buvo visiškai nežinomas atlikėjas, tad paprašiau, kad jis padainuotų. Kai Luciano įrašė šį kūrinį, turėjau vykti gastrolių, o jis negalėjo koncertuoti kartu.
Tad vietoj jo pasikviečiau A.Bocelli.Mes labai susidraugavome, tad padėjau jam gauti sutartį su įrašų leidykla. Parašiau ir prodiusavau dainą, su kuria jis dalyvavo San Remo festivalyje – taip jo karjera ir įsibėgėjo. Mes iki šiol esame geri draugai“, - „Lietuvos rytui“ pasakojo Zucchero.
Kritikai svarsto, kad tarptautinę karjerą padaryti Zucchero padėjo tai, jog jo muzikos niekaip nepavadinsi tipiškai itališka.
Joje skamba ir amerikietiško soulo, ir roko, ir bliuzo atspindžiai. Be to, šiose dainose -- daug melancholijos.
„Sendamas vis dažniau susimąstau apie mirtingumą. Tai turbūt irgi veikia muziką. Nemėginu kurti vaidmens, tiesiog klausausi savo instinktų.
Dainas parašo mano emocijos. Aplink mane tiek daug dalykų, kurie daro įtaką, – nuo miesto šurmulio iki kaimo ramybės. Aplinka irgi padeda sukurti dainą“, - kalbėjo Zucchero.
Dainininkas yra pelnęs du prestižinius Pasaulio muzikos apdovanojimus, nominuotas „Grammy“ statulėlei, jo įrašai parduoti daugiau nei 60 milijonų egzempliorių tiražu. Zucchero net apdovanotas ordinu už nuopelnus Italijos respublikai -- aukščiausiu valstybiniu šios šalies apdovanojimu.
Atlikėjo gyvenimas atrodo tobulas - dainininkas turi didžiulę vilą Toskanoje, kurioje augina karves. Joms nuolat leidžia muziką, nes yra įsitikinęs, kad tai padeda gauti geresnės kokybės pieno.
Dainininkas buvo vedęs sykį - su buvusia žmona Angela Figlie susilaukė dukterų Alice ir Irene.
Santuoka subyrėjo daugiau nei prieš dvidešimt metų - o su dabartine mylimąja Francesca Zucchero turi 19-metį sūnų Adelmo Blue. Be to, prieš penkerius metus pora apsiėmė globoti du vaikus iš Kenijos - dainininkas rūpinasi jų išlaikymu.
Vyriausiai Zucchero dukrai Irene Fornaciari - 34-eri, ji yra Italijoje jau gana gerai žinoma dainininkė.
„Nelengva būti žinomo muzikanto vaiku. Tada nori tėvo pagalbos, bet taip pat nori išlikti nepriklausomas. Kaip tėvas, noriu savo dukteriai padėti, ją ginti.
Mano akyse ji visada išliks vaikas.Aš jai tik pasakiau, kad jei jau nori rinktis muziką, tegul, bet privalo žinoti, kad šis darbas labai sunkus ir reikalauja aukų“, - svarstė Zucchero.
Pernai prasidėjusių jo pasaulinių gastrolių grafike - daugiau nei 120 koncertų.
Kartais atrodo, kad dainininkas beveik neturi laisvalaikio.
„Bent jau mano protas -- tikrai. Grįžęs namo iš gastrolių labiausiai mėgstu leisti laiką su šeima ir draugais. Gardi vakarienė, geras vynas ir puiki kompanija – nieko negali būti geriau“, -- savo tobulos kasdienybės receptą dėstė italas.
Kelią į milijonų širdis atradęs dainininkas tikisi, kad scenoje bus dar ilgai, bet ir dabar mano pasiekęs tiek, jog nenuliūstų, jei rytoj visa tai baigtųsi.
„Jei taip nutiktų, dėkočiau Dievui, kad leido man įgyvendinti svajones ir pasidžiaugti nuostabiu gyvenimu.
Bet labiausiai didžiuojuosi ne savo muzikiniais laimėjimais, o šeima“, - sakė Italijos žvaigždė.
