Vis dėlto daugeliui muzikos klausymasis nelegaliais būdais dar atrodo priimtinas. Pokyčius labiausiai lemia jaunimas, kurie mobiliaisiais naudoja muzikos transliacijų internetu paslaugas kaip „Spotify“, trečdalis jų už šias paslaugas moka.
Tyrimas penktadienį buvo pristatytas muzikos mainų festivalyje-konferencijoje „What‘s Next in Music?“. Apklausą Lietuvos muzikos verslo asociacijos ir tarptautinių įrašų leidybos kompanijų užsakymu atliko tyrimų agentūra „Kantar Emor“.
Apie pusę 15-60 metų amžiaus lietuvių teigia, kad dažniausiai muzikos klauso per radiją. Kiti muzikos klausymosi būdai kaip kompiuteris, televizorius ir mobilusis telefonas sudaro po lygią dalį – apie 20 procentų.
Augant apklaustųjų amžiui, didėja ir kasdien klausančių radijo ar televizijos skaičius. Tuo tarpu atvirkščia tendencija pastebima, kai kalbama apie muzikos klausymąsi kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Muzikos per radiją taip pat daugiausiai klauso vyresni nei 30 metų lietuviai, o jaunesni daro tai savo mobiliaisiais telefonais.
Paklausti, kur klausosi muzikos, dauguma respondentų atsakė, kad daro tai namuose arba automobilyje. Dauguma jų (83 proc.) muziką naudoja kaip foną kitoms veikloms. Pastebėta, kad didelė dalis lietuvių (66 proc.) muzikos klausosi kasdien.
18 proc. apklaustųjų atsakė, kad bent kartą per mėnesį apsilanko gyvo garso koncertuose, o 61 proc. yra pasiruošę išleisti pinigus bilietams į koncertą. Ketvirtadalis apklaustųjų teigia, kad galėtų mokėti už kitas muzikos klausymosi formas kaip transliacijas internetu, įrašų laikmenas, albumus ir muzikos failus.
Konferenciją „What’s Next in Music?“ rengiančios Lietuvos muzikos verslo asociacijos direktoriaus Vaido Stackevičiaus teigimu, šis tyrimas yra labai svarbus analizuojant Lietuvos muzikos rinką.
„Žinoti, kaip žmonės klausosi muzikos Lietuvoje, kokias tam naudoja priemones ir kaip renkasi už muziką mokėti yra esminė informacija muzikantams ir prodiuseriams. Tyrimas išryškina šias auditorijas, padeda suprasti kaip jas pasiekti, parodo koks yra klausytojų sąmoningumas renkantis legalų turinį“, – sakė Vaidas Stackevičius. Pasak jo, panašios studijos ateityje padės stebėti kaip vystysis Lietuvos muzikos rinka, kaip kis muzikos klausymo įpročiai Lietuvoje.
Kompanijos „Universal Music“ vadovas Baltijos šalims Petris Mannonenas teigia, kad jaunesnioji karta jau atrado legalias muzikos transliacijas internetu kaip „Spotify“, „Deezer“ ar „Apple Music“.
„Jomis lengva naudotis, todėl pradėjo keistis muzikos klausymosi įpročiai. Džiaugiuosi, kad trečdalis jų jau moka už šias paslaugas ir naudojasi neribota prieiga prie muzikos. Tik laiko klausimas, kada Lietuvoje muzikos transliacijų internetu paslaugos taps masiškai naudojamos“, – teigia P.Mannonenas.
Jis mano, kad, kalbant apie muzikos įrašų laikmenas, žmonės atskiria legalią produkciją nuo nelegalios, tačiau skaitmeniniame pasaulyje elgiasi kaip Gariūnų turgaus kompaktų kioskelyje.
„Tai stabdo Lietuvos muzikos rinkos ir kultūros plėtrą. Tokiomis sąlygomis atlikėjai, kompozitoriai, prodiuseriai ir apskritai visa muzikos ekosistema negali sklandžiai dirbti. Tam, kad būtų pasiektas proveržis, turi įsitraukti visi, kurie dalyvauja muzikos versle, įskaitant ir už kultūrą šalyje atsakingus tarnautojus, ir nešti žinią apie pridėtinę legalių muzikos paslaugų vertę“, – pabrėžia P. Mannonenas.
Muzikos internete klausėsi dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų. Per pastarąjį mėnesį 68 proc. tai darė per telefoną ar kompiuterį, 59 proc. žiūrėjo muzikinius klipus.
Populiariausias klausymo šaltinis yra „YouTube“. 40 proc. respondentų jį paminėjo iškart, o 81 proc. šiuo šaltiniu naudojasi bent kartą per savaitę. Antroje vietoje atsidūrė „Spotify“. 15 proc. lietuvių jį įvardijo iškart.
Apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos vartotojų greičiau renkasi nemokamas transliacijų internetu versijas ir tik 6 proc. naudoja arba planuoja įsigyti mokamą versiją. Lietuvoje 18 proc. visų „Spotify“ klausytojų naudojasi mokama programos versija.
Respondentų taip pat buvo klausiama apie įvairius muzikos naudojimo būdus, kurie pagal Lietuvos įstatymus yra nelegalūs. Jie negalėjo aiškiai atskirti, ar legalu siųstis failus ir naudotis įvairiomis bylų dalijimosi platformomis.
Tyrimas atskleidė, kad 62 proc. apklaustųjų legaliomis palaikė bent vieną iš jiems pristatytų nelegalių veiklų. Tuo tarpu 22 proc. jų nepripažįsta arba nemano, kad šios veiklos yra nelegalios. Daugiau nei pusė lietuvių (54 proc.) vis dar mano, kad bylų (muzikos, filmų ir serialų) parsisiuntimas asmeniniam naudojimui iš dalijimosi platformų yra normalus ir priimtinas elgesys. Beveik tiek pat (48 proc.) tai laiko legalia veikla. 17 proc. apklausos dalyvių mano, kad žiūrėti filmus ar serialus internetinėse platformose yra normalu, tačiau 71 proc. žino, kad tai nelegalu.
„Tyrimas įrodo, kad vaizdinį turinį lengviau traktuoti kaip legalų ar nelegalų. Tuo tarpu muzika skamba visur ir klausytojams sunku suprasti skirtumą tarp legalaus ir piratinio klausymo. Panaši situacija yra ir kaimyninėse šalyse, tačiau matome, kad tendencija keičiasi ir prie to labiausiai prisideda jaunimas, atradęs transliacijų internetu patogumą.
Suomijoje ir Švedijoje didžioji dauguma arba daugiau nei 80 proc. muzikos klausoma internetu. Čia klausytojai atrado, kokią pridėtinę vertę kasdien kuria neribotas muzikos kiekis“, – pastebi P.Mannonenas.
Reprezentatyvi apklausa buvo atliekama birželio 20-27 dienomis. Iš viso apklausoje dalyvavo 902 respondentai, o tikslinę auditoriją sudarė 15-60 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.
