Renginių ciklui pasibaigus, festivalio meno vadovas Martynas Levickis perėjo Užupio stogais ir kuriam laikui atsisveikino su akordeonu.
„Šiemet iššūkių buvo daugiausiai, – sako M.Levickis, ką tik pabaigęs daug fizinių ir emocinių jėgų pareikalavusią „Akordeono muzikos savaitę“. – Didžiąją dalį koncertų surengėme netipinėse lokacijose, o tai savaime reiškia labai daug darbo. Bet festivalyje dirbo puiki komanda, stiprūs, pareigingi ir motyvuoti žmonės, kuriems dėkoju už tai, kad viskas įvyko taip sklandžiai. Gera girdėti ir klausytojų, ir atlikėjų atsiliepimus, iki tokio lygio, kad tai – geriausias klasikinės muzikos festivalis Europoje. Tokie žodžiai iš tiesų įkvepia.“
Festivalio dienomis akordeonų ir jiems giminingų instrumentų koncertai įvyko ten, kur gyvai galbūt jokia muzika niekada neskambėjo. Tarkime, lokomotyvų remonto depe Vilniuje – net ne kiekvienas miestietis žino, kur yra tas depas, ir tikrai retas galėjo įsivaizduoti, kaip tokioje erdvėje suskambės keturios lūpinės armonikėlės, kurias tobulai valdė suomiai „Sväng“.
O centrinis paštas, užlietas romantiškų melodijų, atliekamų Evelinos Sašenko, – šimtai žmonių tądien ne tik klausėsi prancūziškos muzikos, bet ir išsiuntė švelnių jausmų kupiną atvirlaiškį brangiam žmogui.
Ypatingos estetikos, sakralinės dvasios ir daugasluoksnių simbolių kupinas buvo vargonų ir akordeono koncertas sostinės Halės turguje, kurio pastatas, kaip minima miesto metraščiuose, iš tiesų buvo pradėtas statyti kaip bazilika ir tik vėliau virto prekyviete.
„Man pačiam labiausiai užsifiksavo Halės turgus ir ten patirta klausytojų reakcija, – žmonės iš širdies dėkojo už tokį renginį ir džiaugėsi, kad tai vyksta. Jie pagavo idėją. Buvo labai gera tai jausti. Ir, žinoma, muzikine prasme to koncerto kokybė buvo labai aukšta, – sako M. Levickis. – Nustebino ir mano paties koncertas verslo centre „K 29“. Tai buvo intelektuali programa skambiu pavadinimu, kuris galėjo pasirodyti labiau popsinis nei yra. Tačiau tai buvo išties kokybiškas koncertas.
Didžiuojuosi visais styginių kvarteto „SinChronic“ nariais ir savimi, nes įgyvendinome didžiulę, sudėtingą programą, kurios kiekvienas kūrinys turi savitą groove‘ą. Tai yra šiuolaikinė intelektuali muzika, ta, kuri neleidžia sėdėti išplaukus.“
Festivalį užbaigė 4 valandas šv. Kotrynos bažnyčioje trukęs akordeonistų maratonas. Jame pasirodė 33 dalyviai, visų kartų muzikantai, o renginį stebėjo gausybė žmonių.
Po festivalio M.Levickis su bendražygiais tiesiogine prasme išėjo stogais. Socialiniame tinkle „Facebook“ Martynas pasidalino nuotrauka, kurioje jis, užsidėjęs akordeoną, stovi ant čerpių stogo Užupyje. Ir tai smagiai paantrino menininko Algio Kriščiūno sukurtai „Akordeono muzikos savaitės“ afišai, kurioje virš miesto, išskleidusi akordeono sparnus, sklendžia muzika.
„Ką veikiau ant stogo? Grojau, – nusijuokia M. Levickis. – Pamaniau, kad tai bus puikus momentas pradėti atostogas, kelioms savaitėms padedant akordeoną į dėklą. Na, bent savaitę tikrai ilsėsiuosi, o paskui iš naujo, ramiai, be deadline‘ų pradėsiu repetuoti.“
Šį rudenį akordeonisto laukia gastrolės Pietų Korėjoje. Gruodį jis pristatys naują, galingą, areninę programą „Martynas Levickis 365“. O 2018-aisiais talentinga Martyno komanda, be kitų įdomių ir prasmingų projektų, neabejotinai rengs ir „Akordeono muzikos savaitę“.
„Po tokių metų – tik į priekį, tik dar labiau norisi stengtis! Todėl „Akordeono muzikos savaitė“ tikrai bus ir kitąmet“, – patikina M. Levickis.
