„Autism“ groja postmetalo žanro muziką. Kitaip tariant - įdomų, eksperimentinį roko ir metalo derinį su avangardo prieskoniais, kurį nėra labai lengva „suvirškinti“. Sąlyginai nedidelį, bet labai ištikimų gerbėjų būrį pasaulyje turinčią muziką, kuri nėra skirta lengvai pramogai.
„Film Noir“ - stiprus, išmoningas albumas, turintis visus ryškiausius skiriamuosius postmetalo bruožus. Svaiginančios gitaros garsų kaskados? Yra. Vis išlendantis „metalinis“ agresyvumas? Yra (ypač - kūrinyje „In Anger“). Melancholiška liūdesio, nerimo atmosfera? Yra, pasiklausykite pirmojo kūrinio „Alive In Torn“. Euforiškas finalas? Irgi yra, albumą baigiančiame kūrinyje.
Muzika - iš esmės instrumentinė, išskyrus keliuose kūriniuose pasigirstančius monologus (reikėtų suprasti, paimtus iš kino filmų). Telefono skambutis, grėsmingas tonas - visa tai prisideda prie albumo nuotaikos, kuri gali ir gerokai sutrikdyti, jei klausysitės, pavyzdžiui, pakeliui į darbą.
Kai kur išlenda elementai, artimi paprastesniam rokui - kai kurios kūrinio „Your Loudest Sound Is Change“ dalys beveik tiktų didžiulėse arenose grojančiai britų grupei „Muse“.
Bet didžioji dalis muzikos čia - labai nutolusi nuo to, ką kasdien transliuoja radijas. Kūrinys „918“ artėja net prie avangardinių muzikinių konstrukcijų, o iš pirmo žvilgsnio ramus ir svajingas „Humanity/Crescendo“ sprogsta „piktu“ gitarų cunamiu.
Įkvėpimo šaltiniai? Visa tai išties primena amerikiečius „Russian Circles“ ir prancūzus „Lost In Kiev“ (su pastaraisiais „Autism“ neseniai gastroliavo keliose Europos valstybėse). Muzika ne kiekvienam, bet savo žanre „Autism“ kūrybingumu tikrai neatsilieka nuo ryškių bendraminčių iš užsienio.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Titulinis albumo kūrinys:
