Tik lietuviškai dainuojanti grupė šiemet buvo pakviesta dalyvauti trijuose užsienio festivaliuose, o turiningą savo vasarą, kurioje daugiau nei dvidešimt pasirodymų, pabaigs koncertu „Sostinės dienų“ scenoje jau šį šeštadienį.
Šalia Odesos vykstančiame festivalyje „Koktebel Jazz“ grupė pasirodė antrus metus iš eilės. Pernykštis grupės pasirodymas taip užbūrė festivalio žiūrovus ir organizatorius, kad jie pasižadėjo grupę pakviesti į pagrindinę sceną ir jau šiais metais savo pažadą ištesėjo. Juodosios jūros paplūdimyje vykęs festivalis sutraukė apie penkis tūkstančius žiūrovų.
„Koncertas buvo labai labai geras! Dukart „labai“, nes žiūrovai mus paleido tik po dviejų bisų, – teigia grupės nariai. „Mums išėjus į sceną jau buvo tamsu, tolumoje ties horizontu laivai laukė leidimo įplaukti į uostą ir „Daug dienų“ ant Juodosios jūros kranto skambėjo kažkaip dar iškilmingiau“.
„Publika buvo puiki – liūdėjo, juokėsi, šoko ir netgi dainavo „Tu mano vasara” kartu su mumis. Juozui nuo scenos pasveikinus visus su praėjusia Ukrainos nepriklausomybės diena ir ištarus „Slava Ukraine“ iš žiūrovų kaip stipraus vėjo gūsis atskriejo galingas „Gerojam slava!“. Tai buvo iškilminga ir jaudinanti akimirka“, – ypatingą koncerto atmosferą prisimena grupės būgininkas Karolis Steponavičius.
Grupei atliekant vieną žinomiausių savo dainų „Į Venesuelą“ scenoje prie jų prisijungė daugiau nei dvidešimt festivalio savanorių. „Nešini įvairiausiais mušamaisiais instrumentais jie pradėjo iš visų jėgų būgnyti. Kurį laiką jautėmės kaip Rio karnavale. Pasirodo, tai buvo paskutinis šią vasarą koncertas, kuriame jie dirbo ir laikėsi tradicijos per paskutinį turo koncertą atlikėjams iškrėsti kokią nors linksmą „zbitką“, – šypsojosi muzikantai.
Antrą kartą Odesą aplankę „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ atrado ją ne tik visi kartu – kiekvienas grupės narys šį Ukrainos uostamiestį patyrė ir savaip.
„Didelis gatvės meno ir galvosūkių mėgėjas Martynas už penkiasdešimt grivinų, naudodamasis meškere bandė pastatyti ant nuožulnios plokštumos gulintį tuščią šampano butelį ir laimėti pilną butelį vyno. Kuo viskas baigėsi? Atspėjote – laimėjo gatvės menas.
Tuo metu, kol Martynas statė butelį, Karoliui už rankos tampė vyrukas, pasidabinęs beveik visų vaivorykštės spalvų nosimi ir primygtinai siūlė palaikyti rankoje kažkada dekoratyviniu buvusį karvelį. Karolis griežtai atsisakė ir sutaupė penkiasdešimt grivinų.
Dariaus nematėme visą dieną – jis, vienas kaip indėnas, Odesą tyrinėjo pasikliaudamas tik savo intuicija, vidiniu kompasu ir telefono GPS'u. Dariaus sąskaitoje – trys sinagogos, miesto turgus ir šansono koncertas.
Danielius su Juozu vos sutemus dingo. Tarytum ištirpo šio seno uostamiesčio šešėliuose. Po kelių valandų taip pat netikėtai atsirado, tik jau kažkaip paslaptingai šypsodamiesi ir vis sąmokslininkiškai susižvalgydami. Bandėme kvosti, bet jie tylėjo kaip vienuoliai kamalduliai po įžadų. Tiek to, vis tiek kada nors pasipasakos...
Vienintelis Antanas nepasidavė ore tvyrančiai avantiūrizmo ir lengvabūdiškumo dvasiai – apžiūrinėdamas miestą kas tris valandas prisėsdavo užkąsti ir darė prisitraukimus visur, kur tik įmanoma“, – skirtingus grupės narių potyrius pasakojo „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.
Tik lietuviškai dainuojantiems „Antikvariniai Kašpirovskio dantims“ viešnagė Ukrainoje – ne vienintelė užsienyje šiemet. Grupė pavasarį apsilankė muzikos festivalyje-mugėje „Tallinn Music Week“ Estijoje, liepą sudalyvavo Sankt Peterburge vykstančiame festivalyje „Stereoleto“, o keletą praėjusios savaitės dienų praleido įspūdžių šūsnį palikusioje Odesoje.
Dėmesys užsienyje grupei – netikėtai malonus, tačiau po kelionės į Ukrainą „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ labai nekantriai laukia šio šeštadienio pasirodymo „Sostinės dienose“. Rugsėjo 2 dieną, šeštadienį, 22 valandą grupė pasirodys didžiojoje Gedimino prospekto scenoje „Veiksmai“, įrengtoje prie V. Kudirkos aikštės.
