„Roko naktų“ žvaigždės „Blood Red Shoes“: „Iš kur galėjome žinoti, kad Lietuva mus taip sutiks?“

„Blood Red Shoes“ rado raktus į klausytojų širdis gana greitai. Kažkokia neiškoduojama paslaptimi traukė daili šviesiaplaukė gėlėta palaidine Laura-Mary Carter – mergina su gitara. Ji – scenos priekyje. Būgnai – taip pat priekyje, prie jų – S.Ansellas, tarp gabalų kartais pakalbantis su publika. 

Užsimerkęs nepasakytum, kad scenoje jie – tik dviese. Pasirodymas – minimalistinis, be specialiųjų vaizdo efektų, be triukų. Bet tas nuoširdumas, daug gero garso ir įsimenančios melodijos pelnė simpatiją šiam duetui nuo pat pradžių.

„Labas, ačiū, į sveikatą!“ – čia ir baigiasi mano lietuvių kalbos žinios“, – juokėsi S. Ansellas. Bet daugiau ir nereikėjo. Visa kita jie pasakė savo dainomis. Paskutinį kūrinį atlikdamas Stevenas užsilipo ant būgnų ir švystelėjo lazdeles publikai.

Laura-Mary, palikusi muzikos aparatą riaumoti, atsinešė taurę raudonojo vyno ir pakėlė ją į visų sveikatą. Tai buvo atsisveikinimas. Ir nors minia primygtinai prašė pakartoti, ant scenos jie nebegrįžo. 

„Po šimts, kas galėjo pagalvoti, kad žmonės norės, kad mes kartotume? To iš Lietuvos nesitikėjome. Juk niekada nesame čia buvę. Tai buvo malonus siurprizas. Akivaizdu, kad turėsime grįžti ir pakartoti“, – sakė Stevenas.

„Kruvinai raudonais batais“ pasivadinusios grupės būgnininkas bei vokalistas juokėsi minioje pastebėjęs vaikinus, kurie kilnojo savo draugą ir rodė jo iki skausmo raudonus batus.
„Mačiau! Tik bėda, kad visą laiką turėjau talžyti būgnus, nebuvo kada užmegzti tiesioginio ryšio. Bet jeigu tu mus girdi, žmogau raudonais batais, tai linkėjimai tau! Paskambink!“ – kvatojo Stevenas.

Kalbant apie batus, atskiro dėmesio nusipelnė „Freaks on Floor“ lyderio Justino Jaručio apavas – roko žvaigždės statuso verti leopardo odos batai. „Pamačiau juos Liverpūlyje ir supratau, kad noriu. Galima sakyti, kad įsigyjau specialiai „Roko naktims“, bet norėsiu avėti ir kitomis progomis“, – šypsojosi J.Jarutis. 

„Freaks on Floor“ užlipę ant scenos tarsi išprovokavo audrą: staiga įsismarkavęs vėjas grasino patvirtinti dar dieną gautus oficialius įspėjimus apie stichijos siautėjimą. „Tikrai kilo vėjas? Geras, nepastebėjome. Bet viskas gamtoje yra susiję: vėjas, bangos, muzikos bangos, mūsų albumas „Waves“...“ – po sėkmingo koncerto šypsojosi Justinas. 
Visgi vėjas daugiau problemų nekėlė, o ant scenos pakviestas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas susirinkusius galutinai nuramino: „Skambinau uosto kapitonui, sakė, kad audros nebus. Joks vėjas nenupūs roko!“

Pasikvietęs festivalio „Roko naktys“ organizatorių Algirdą Barniškį-Blėką, meras jam padėkojo už tai, kad uostamiestyje, laivų remonto elinge, gimsta naujos tradicijos. „Kitais metais „Roko naktys“ vyks kur?“ – publikos klausė miesto galva. „Klaipėdoje!!!“ – keliskart užtikrintai pakartojo žmonės. V.Grubliauskas nepaliko abejonių: šis festivalis, savaitgalį pirmą kartą vykęs prie jūros, turėtų čia nuleisti inkarą ilgam.

Antrasis „Roko naktų“ vakaras pajūryje baigėsi aukšta nata: A. Barniškis-Blėka ir Viktoras Diawara-Vee pristatė savo intriguojančią premjerą – projektą „No Dj‘s goes AC/DC“. „Vadinu tai plaktainiu“, –  lietuvišką naujadarą terminui „mashup“ džiaugėsi radęs Vee.

Prie didžėjaus pulto jis kūrė nuostabius dalykus. Ko gero, sunkiai įsivaizduotum, kad AC/DC galima  šauniai suplakti su SEL hitais ar kitais diskotekiniais kūriniais, galbūt neturinčiais nieko bendra su rokenrolu. Bet V.Diawara parodė, kad viskas įmanoma. Atmosfera buvo fantastinė.