Amerikiečiui, kurio tikrasis vardas – Vincentas Damonas Furnier, šįmet sukako 69-eri, tačiau jis tebesidažo veidą šiurpiu grimu, o ant praėjusią išleisto albumo „Paranormal“ viršelio pavaizduotas su dviem galvomis.
Roko siaubūnu pramintas dainininkas, išgarsėjęs prieš 47 metus, gyvena dvilypį gyvenimą – scenoje kuria siaubo šou, o kasdienybėje yra ramus ir religingas.
Lietuvoje yra viešėję daug ryškių užsienio dainininkų, bet savo spalvinga biografija A.Cooperis visus juos pralenkia.
Praėjusią savaitę pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia, jog A.Cooperis namie netikėtai rado meno darbą, vertą 10 mln. JAV dolerių.
Garsaus menininko Andy Warholo darbą, vaizduojantį elektros kėdę, A.Cooperis nusipirko aštuntajame dešimtmetyje – suvyniojo, pasidėjo ir pamiršo.
Nereikia stebėtis – tuo metu į alkoholį ir narkotikus paniręs dainininkas netrukus atsidūrė psichiatrijos ligoninėje.
Šįmet dainininkas netikėtai rado meno kūrinį ir nustėro iš ekspertų išgirdęs, kiek dabar jis kainuoja.
Apstulbęs rokeris radinį išgabeno į saugyklą, nes, kaip pats prisipažino, nenori namie laikyti tokių brangių daiktų.
Istorija skamba kaip anekdotas, bet tokių jo gyvenime yra daugybė.
A.Cooperis vadinamas šokiruojančio roko išradėju. Keliose grupėse dainavęs amerikietis išgarsėjo, kai prieš beveik penkis dešimtmečius pasirinko moterišką scenos slapyvardį, pradėjo ryškiai dažytis paakius, dėvėti suplėšytus drabužius ir scenoje vaidinti žudiką.
Dabar tuo nieko nenustebinsi – pavyzdžiui, A.Cooperio receptą prieš porą dešimtmečių gana taikliai nukopijavo JAV dainininkas Marilyn Mansonas.
Tačiau 1970-aisiais tai buvo pritrenkiantis dalykas. A.Cooperis scenoje kūrė tai, ko rokas dar nebuvo išbandęs, – idėjas skolinosi iš siaubo filmų ir perkeldavo į koncertus.
Jis demonstruodavo milžiniškus vorus, o į sceną eidavo su smaugliu ant kaklo, kirsdavo galvą kruvinoms lėlėms, vaizduojančioms vaikus.
Vizitine jo kortele tapo koncerto akimirka, kai dainininkas imituodavo savo mirtį – sėsdavo į elektros kėdę, buvo kariamas, giljotina nukirsdavo jam galvą.
„Tai pavojinga. Tai tikra giljotina – paleidus dūmus, jos ašmenys krisdavo per keliolika centimetrų nuo mano galvos. Dabartiniai muzikantų triukai – nieko įdomaus, palyginti su tuo, ką darėme mes“, – sykį pasakojo A.Cooperis.
Dainininkas scenoje suplėšė pagalvę, o tada pamatė plunksnų debesyje vaikščiojantį gyvą viščiuką. Jis iki šiol tvirtina nežinantis, iš kur tas paukštis atsirado.
Nieko apie gyvūnus neišmanantis rokeris pamanė, kad viščiukas moka skristi, tad sviedė jį į žiūrovų minią. Paukštį pagavo prie scenos sėdintys žiūrovai neįgaliųjų vežimėliuose.
Teigiama, kad jie sudraskė viščiuką į gabalus.
Istorija pateko į pirmus JAV laikraščių puslapius ir greitai apaugo legendomis. Netrukus visas roko pasaulis jau kalbėjo, kad A.Cooperis scenoje nukando viščiuko galvą ir išgėrė kraują.
Tuo susidomėjęs A.Cooperio draugas, garsus roko muzikantas Frankas Zappa paklausė, ar tai tiesa. „Jei netiesa, niekam nesakyk, kad to nepadarei“, – bičiuliui patarė Frankas.
Pats dainininkas savo pasirodymus vadino sunkiojo roko, sekso ir mirties komedija, tačiau A.Cooperiu piktinosi ir politikai, ir kunigai. Pastarieji jo pasirodymuose įžvelgė satanizmą ir ragino juos uždrausti. Dainininkas jiems siuntė gėles ir dėkojo už reklamą.
Jo šou tapo vis labiau šokiruojantys, o užkulisiuose tvyrojo tikras pragaras. Ne sykį nuo alkoholizmo, narkomanijos gydęsis dainininkas šlovės viršūnėje kasdien išgerdavo butelį viskio ir keliasdešimt skardinių alaus.
O devintąjį dešimtmetį – neslepia A.Cooperis – jis prisimena lyg pro rūką. Mat tada vartojo tiek svaigalų, jog pradėjo nebesuprasti, kur ir kas toks jis yra.
Pora jo koncertų vos nesibaigė tragiškai – epizode, kuriame atlikėjas vaizduoja pasikorimą, nutrūko apsauginė virvė ir jis vos nemirė uždusęs.
Kai kone kasdien pradėjo kosėti krauju, jis suprato, kad ką nors reikia keisti.
9-tojo dešimtmečio pabaigoje rokeris sugebėjo mesti alkoholį, o netrukus vėl atrado Dievą ir tapo pavyzdiniu bažnyčios lankytoju.
Detroito pamokslininko sūnus dėl to šiek tiek pakeitė savo repertuarą. Dainų apie šėtoną, raganas ir nekrofiliją A.Cooperis nebeatlieka, nes tai žeidžia jo religinius įsitikinimus.
„Kita vertus, tai, ką rašė Williamas Shakespeare’as, jei pasigilinsite į jo kūrinius apie incestą ir žudymus, šokiruoja labiau negu mano dainos“, – neseniai Naujosios Zelandijos žiniasklaidai sakė rokeris.
Atsikratęs potraukio prie svaigalų, dainininkas pasinėrė į kitą kraštutinumą – tapo sveikuoliu, sportuoja, šešiskart per savaitę žaidžia golfą. Net autobiografinę knygą pavadino „Golfo pabaisa“.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje praradęs populiarumą rokeris dabar negali skųstis dėmesio stygiumi.
Į jo koncertus renkasi ir vyresni roko gerbėjai, ir jaunimas, sužavėtas istorijų apie šią gyvą roko legendą. 2000-aisiais Vilniaus Vingio parke šou surengęs dainininkas į Lietuvą atvyko antrą kartą.
Didžiulės sėkmės sulaukė prieš dvejus metus A.Cooperio suburta grupė „Hollywood Vampires“, kurioje su juo groja „Aerosmith“ gitaristas Joe Perry ir garsus Holivudo aktorius Johnny Deppas.
Dabar rokerio asmeninis gyvenimas – stebėtinai ramus. Jau 41 metus jis gyvena su žmona – buvusia balerina Sheryl.
1983-iaisiais, neapsikentusi vyro alkoholizmo, ji pateikė skyrybų prašymą, bet po metų pora susitaikė. Rokeris turi tris vaikus: 36-erių dukrą aktorę Calico, kuri anksčiau dalyvaudavo jo pasirodymuose, savo roko grupę sukūrusį 32-ejų sūnų Dashą ir 24 metų dukterį Sonorą Rose.
„Alice – mano gyvenimo dalis, kuri niekur nedings. Scenoje aš įkūniju maištą ir pyktį, bet kasdienybė – visai kitokia. A.Cooperis scenoje – piktas nedorėlis, nes žiūrovai nori jį tokį matyti.
Man patinka jį vaidinti“, – juokėsi dainininkas.
Dar sekmadienį į Vilnių atvykęs A.Cooperis laisvą pirmadienio pusdienį paskyrė savo pomėgiui – kėlėsi anksti ir važiavo žaisti golfo.
Į Trakų pilį jo koncertas vakare priviliojo kelis tūkstančius gerbėjų, daugiausia - kiek vyresnio amžiaus.
Spūstis ant tilto, o tada – sausakimšas pilies kiemas. Skeptikai, kurie abejojo A.Cooperio populiarumo Lietuvoje, galės suvalgyti savo skrybėles.
Tarp žiūrovų netrūko ir latvių bei estų – šis A.Cooperio vizitas Baltijos šalyse yra vienintelis, įtrauktas į jo dabartinių gastrolių grafiką.
Be jokių "apšildytojų" devintą vakaro į sceną žengęs A.Cooperis scenoje lieka ištikimas sau - juodu tušu apvestos akys, varno plunksnų juodumo plaukai, aptemptos kelnės ir paklaikusios akys, spoksančios iš didžiulės dekoracijos.
Balsas, reikia pripažinti, jau yra toli nuo to, kuris skambėjo įrašuose prieš du ar tris dešimtmečius. Tačiau tai kompensuoja paties A.Cooperio teatrališkumas ir muzikantų energija – ypač gitaristės Nitos Strauss, nuo kurios daugelis vyrų negalėjo atitraukti akių, siautėjimas scenoje.
Daina „Brutal Planet“ koncertą pradėjęs A.Cooperis nusimetė juodą apsiaustą, publiką užvedė dramatiškais mostais, tada kelis žiūrovus itin pradžiugino, jiems numesdamas savo lazdas.
Už jo nugaros atsiradus Amerikos vėliavai, pasigirdo „Lost In America“ - prieš porą dešimtmečių išpopuliarėjęs ironiškas hitas apie amerikietiškąją svajonę ir gyvenimo būdą.
Kultinę dainą „Billion Dollar Babies“ A.Cooperis sudainavo, pasidabinęs raudonu aksominiu švarku ir žarstydamas netikrus banknotus.
Netrukus pasipylė ir daugiau garsiausių jo kūrinių – tarp jų ir „Poison“, kuriai skambant Trakuose susirinkusi minia ėjo iš proto.
„Pakelkite rankas, jei esate nuodai“, - šūkavo A.Cooperis, žiūrovams žodis žodin plėšiant prieš beveik trisdešimt metų sukurtos dainos žodžius.
A.Cooperis fantazijos nestokoja iki šiol – vieną kūrinių sudainavo, rankose supdamas didžiulę moters lėlę, kurią tada įmetė į karstą.
Netrukus ji „atgijo“ ir šokdama sukosi aplink rokerį.
Skambant dainai „Feed My Frankenstein“, dainininkas scenoje pasirodė su kruvinu gydytojo chalatu, tada buvo sugriebtas scenoje šėlstančių žmogystų su gobtuvais ir įstumtas į „pragaro mašiną“. Sprogus dūmų kamuoliams, jo scenoje nebeliko, tačiau prieš žiūrovų akis išlėkė gigantiška pabaisos Frankenšteino figūra.
Vieną naujausių savo kūrinių „Paranoiac Personality“ rokeris sudainavo su durklu rankose – tada atbėgę „budeliai“ jį surišo tramdomaisiais marškiniais, o pamėklišku grimu pasidabinusi moteris aplink rokerį pradėjo trypti viliotinį.
Viskas baigėsi A.Cooperio „vizitine kortele“ - į sceną išriedėjo giljotina, kuri krisdama „nukirto“ dainininkui galvą, o tada, spiegiant miniai, vienas budelių ją nešiojo po sceną.
Balsu neblizgėjęs, bet energija visą koncertą stebinęs rokeris koncerto pabaigai pasiliko porą ryškiausių savo karjeros pradžios hitų – maišto prieš mokytojus himną „School's Out“ (su gigantiškais balionais, muilo burbulų mašina ir į vidurį įterptu "Pink Floyd" kūrinio "Another Brick In The Wall" fragmentu) ir „I'm Eighteen“, kurį sudainavo pasidabinęs blizgančiu kostiumu, scenoje sproginėjant fejerverkams.
Atsisveikindamas A.Cooperis pristatė savo muzikantus ir pateikė nemažą staigmeną - juokais ar rimtai paskelbė, kad gitaristas Tommy Henriksenas, praeityje grojęs ir žymioje grupėje "Warlock", yra kilęs iš Lietuvos.
"Gerų košmarų", - juokdamasis su lietuviais atsisveikino A.Cooperis.
Cirkas? Tikrai taip. A.Cooperio pasirodymai šiais laikais išties atrodo kiek komiškai.
Tačiau pats dainininkas niekada ir neneigė humoro elemento savo pasirodymuose, o pasižiūrėti į jį šiais laikais einama ne dėl idealiai sudainuotų natų.
Greičiau – tiesiog pasimelsti prie muzikos legendos. Roko muzikos pasaulyje liko ne tiek jau daug gyvųjų paminklų, turinčių tokį istorijos užtaisą, kokiu gali pasigirti A.Cooperis.
Dalelę jos pirmadienį pajuto ir lietuviai – puikiai suprasdami, kad kiekviena galimybė pamatyti šį atlikėją gali būti ir paskutinė. Nors, žiūrint į A.Cooperį, atrodė, kad jis pasiruošęs „varyti“ dar porą dešimtmečių. Ir nėra žmogaus, kuris galėtų jam tai uždrausti.
