Ošiantis pušynas, per keliasdešimt žingsnių nuo scenų esantis paplūdimys - „Positivus“ dažnai vadinamas gražiausioje vietoje rengiamu festivaliu Baltijos šalyse.
Čia kasmet įsikuria ne tik keletas scenų, festivalio prekybos gatvė su daugybe rėmėjų konkursų ir siuprizų „Positivus“ lankytojams, kino teatras, suvenyrų turgelis ir daugybė kitų pramogų erdvių.
Šįmet festivalio lankytojus gamta lepina geru oru, todėl karštą sekmadienio popietę šimtai „Positivus“ dalyvių laiką leido paplūdimyje – pliuškendamiesi jūroje ar tingiai drybsodami tarp pušų pakabintuose hamakuose.
Tiesa, tik gražia aplinka ar galimybe praleisti savaitgalį prie jūros dvidešimties tūkstančių ir daugiau žiūrovų nepriviliosi. Kone nuo pat įkūrimo „Positivus“ stebina ambicijomis, kviesdamas garsius ir įdomius atlikėjus, neretai – atstovaujančius gana alternatyvioms muzikos kryptims.
Festivalio sceną yra išbandę elektroninės muzikos veteranai „Kraftwerk“, svajingieji „Sigur Ros“ ir „The xx“, stadionų ir arenų užkariautojai „Muse“, pankroko veteranas Iggy Popas, buvęs „Led Zeppelin“ vokalistas Robertas Plantas ir daugybė kitų žvaigždžių.
Šiais metais pagrindinėmis festivalio žvaigždėmis tapo JAV alternatyvaus roko veteranai „Pixies“, kitą mėnesį „Granatos Live“ scenoje Rumšiškėse dainuosianti britė Ellie Goulding ir sekmadienio vakarą vainikuoti festivalį pasirinkti britai „alt-J“.
Trijose pagrindinėse festivalio scenose per tris dienas pasirodė daugybė kitų įdomių atlikėjų – nuo repo sensacijos „Rae Sremmurd“ iki pakeliui į Latviją lietuvius svaiginusių lyrikų „Cigarettes After Sex“, nuo Amerikos džiazo vizionieriaus Kamasi Washingtono iki britų rokerių „Maximo Park“, nuo Lietuvoje jau viešėjusių atlikėjų „Rhye“ ir JP Cooperio iki mūsų šalyje dar nekoncertavusio Kanados elektroninės popmuzikos projekto „Austra“ (kurio lyderė – latvių kilmės atlikėja Katie Stelmanis).
Jei anksčiau į festivalį groti atvykdavo bent kelios Lietuvos grupės, šįmet pakviestas tik vienas atlikėjas – per pastaruosius metus smarkiai išpopuliarėjęs Ignas Pociūnas – Daddy Was A Milkman.
Jis „Positivus“ koncertavo ir pernai, o šįmet buvo „paaukštintas“ - perkeltas į antrąją pagal dydį festivalio sceną.
„Jei atvirai, Lietuvos grupės nėra itin gerai žinomos Latvijoje. Mes domimės jomis, tačiau dažnai grupių pageidavimai neatspindi realios situacijos – jas kviestis tiesiog per brangu.
Daddy Was A Milkman – kitoks atvejis. Šis dainininkas jau yra populiarus Latvijoje. Pernai į jo koncertą Rygos klube „Palladium“ susirinko daugybė žmonių, tai man padarė įspūdį. Todėl labai norėjome jį pasikviesti dar kartą“, - lrytas.lt sakė „Positivus“ rengėjas Girtis Majoras.
Pats festivalyje sutiktas I.Pociūnas sakė, jog tai – vienas jo mėgstamiausių renginių.
„Visas dienas šilta, šviečia saulė, žmonės geri ir draugiški. Man patinka „Positivus“, todėl atvykau čia su žmona, ne tik padainuoti, bet ir pasilinksminti – visas tris festivalio dienas“, - šypsojosi dainininkas.
Šeštadienio popietę jo dainoms plojo ir latviai, ir lietuviai, kurių festivalyje kasmet linksminasi daug.
Šįmet, kaip įprasta, lietuvių kalbą buvo galima išgirsti kiekviename žingsnyje, o minioje buvo galima pamatyti ir radijo laidų vedėją Richardą Jonaitį, menų fabriko „Loftas“ šeimininkę Živilę Diawarą bei kitus žinomus veidus.
„Man tai – pirmas kartas šiame festivalyje. Esu sužavėta – labai patinka ir vieta, ir programa. Stebiuosi, kaip iki šiol nepasitaikė progos čia apsilankyti“, - sakė Ž.Diawara.
Kas į Latvijos pajūrį vilioja lietuvius? Juk ir Lietuvoje festivalių – per akis. Pirmiausia – programa, kuri yra įspūdingesnė nei „Positivus“ lietuviškųjų konkurentų.
Tai sudėtinga tema - „Positivus“ užsiėmė pozicijas, kai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dar trūko tikėjimo galimybėmis rengti tokį festivalį.
Tačiau latviams ir festivalio biudžetą surinkti lengviau, nei Lietuvos festivalių rengėjams.
Pirmiausia, renginių bilietams Latvijoje taikomas „nulinis“ PVM tarifas (Lietuvoje – 21 procentas). Be to, Lietuvoje vos išsaugojus galimybę festivaliuose prekiauti alumi, Latvijos festivaliuose netrukdomai galima vartoti stipriuosius alkoholiniais gėrimus ir juos reklamuoti.
Sutapimas ar ne, tačiau sekmadienio vakarui festivalio rengėjai parinko gana melancholišką programą. Tiesa, ji kiek „aptrupėjo“ - sekmadienį paaiškėjo, kad žiūrovai nepamatys kylančios britų žvaigždės Ray BLK. Dainininkė susirgo ir paskutinę akimirką atšaukė savo kelionę į Latviją.
Popiet žiūrovus linksmino „post-punk“ grupė iš Izraelio „Bucharest“ ir jauna Australijos dainininkė Julia Jacklin – pernai pirmąjį albumą „Don't Let The Kids Win“ išleidusi kukli mergina su gitara, grojusi ramias, folko skambesio įkvėptas dainas (tiesa, kartais stebinusias griežtesniais gitaros garsais ir vokalo manieroje atsispindinčia meile islandei Bjork).
Didžiojoje scenoje pagrindinę vakaro programą pradėjo Jose Gonzalezas – Švedijoje gyvenantis melancholiškasis barzdočius, vasarį koncertavęs ir Vilniuje.
Tiesa, šįkart jis atvyko be orkestro – koncertuoti keliolikai tūkstančių žiūrovų Latvijoje žengė vienas, apsiginklavęs tik akustine gitara.
Rizikingas sprendimas? Taip, bet jis pasiteisino. Ryškiai šviečiant saulei, festivalio žiūrovai įsitaisė ant žolės ir ramiai klausėsi švelnaus Jose balso.
Per visą pasirodymą dainininkas į publiką kreipėsi tik porą kartų, tačiau sudainavo viską, ko J.Gonzalezo gerbėjai laukė – nuo savo hito „Crosses“ iki britų grupės „Massive Attack“ dainos „Teardrop“ ir jį išgarsinusio švedų dueto „The Knife“ kūrinio „Heartbeats“.
Vakarą tęsė iš Afrikos kilusi britų dainininkė Eska – jau porą dešimtmečių dainuojanti, su „The Cinematic Orchestra“, „Zero 7” ir kitais bendradarbiavusi, bet tik prieš porą metų rimtesnį solinės karjeros proveržį padariusi dainininkė.
Jos gilus balsas ir dainos, turinčios soulo ir džiazo elementų, daug kam tapo festivalio atradimu – nors Eskos vardas tikrai nebuvo ryškiausias „Positivus“ programoje, ji tikriausiai į Latviją dar sugrįš.
„Positivus“ pabaigai paskelbti buvo pasirinktos gana skirtingos grupės - aštuntą vakaro į sceną žengė amerikiečiai „The Lumineers“, prieš keletą metų išgarsėję didžiuliu hitu „Ho Hey“, Salacgryvos Žvejų parko erdves užliejo energinga muzika su kantri, folko ir bliuzo elementais.
Erdvė prieš sceną virto tarsi milžinišku kantri muzikos baru, kuriame šėlstantys "Positivus" žiūrovai į linksmybes įtraukė ir "The Lumineers" vokalistą - jis nulipo nuo scenos ir vieną kūrinį sudainavo, drąsiai nėręs į tūkstantinę minią.
Juos pakeitusius danus „Mew“ būtų tiksliausia pavadinti popmuzikos eksperimentuotojais – du dešimtmečius grojančios grupės kūryboje susipina keistos melodijos, užuominos į artroką ir svajingi popdainų riedainiai. Danijoje ši grupė kartais net vadinama savo šalies „Radiohead“, tačiau po pasirodymo „Positivus“ tokie palyginimai atrodė beprasmiai - „Mew“ į šiuos britus visiškai nepanašūs.
Taip, tai – popmuzika, tačiau su daug išmonės, kartais – keistumo. Tiesa, reikia pripažinti – scenoje „Mew“ atrodo gana nykiai. Dainininkas - kūdikio veidu ir krištoliniu balsu, tačiau visiškai be charizmos, regis, pats nuolat besikuklinantis, kad yra scenoje. Šalia jo – gitaristas, scenoje judantis taip, lyg grotų sunkiojo roko grupėje. Kartais tai atrodė kaip parodija – turbūt šios grupės geriau klausytis iš įrašų.
Festivalį baigti buvo patikėta „alt-J“ - vienai įdomiausių per pastarąjį dešimtmetį iškilusių grupių.
Jau debiutinis jų albumas „An Awesome Wave“ 2012-aisiasi laimėjo „Mercury“ - prestižinį apdovanojimą, skiriamą už geriausių metų britų diską.
„alt-J“ kūrybos niekaip nepavadinsi paprasta ar lengvai prieinama – ji gana toli nuo to, ką galima vadinti radijo hitais.
Tačiau grupė žaibiškai populiarėjo, koncertavo legendinėje Niujorko salėje „Madison Square Garden“, pardavė per du milijonus savo albumų egzempliorių, o praėjusį mėnesį buvo pagrindinės vakaro žvaigždės vienoje iš didžiojo britų festivalio „Glastonbury“ scenų.
„Labai norėtume pagroti jūsų šalyje. Tikiu, kad taip įvyks, ir jau greitai“, - prieš koncertą lrytas.lt užsiminė „alt-J“ klavišininkas Gusas Ungeris-Hamiltonas.
„alt-J“ scenos vaizdas smarkiai išsiskyrė iš kitų festivalio dalyvių – į Salacgryvą britai atsitempė ir stilingas dekoracijas. Sceną įvairiomis spalvomis švytintys stulpai tarsi padalijo į tris kambarius, kuriuose įsitaisė grupės muzikantai.
Įspūdingi apšvietimo efektai, ekranuose susiliejantys muzikantų veidai, susikaupę veidai – scenoje „alt-J“ atrodo kaip mokslininkai, užsidarę paslaptingoje laboratorijoje.
Ne, tai nėra grupė, kuri laksto po sceną ir rėkauja „kur jūsų rankos?“. Tačiau „alt-J“ turi kai ką daugiau – įspūdingą muzikinę vaizduotę, dėl kurios jau yra atsidūrę tarp kandidatų į „Grammy“ apdovanojimą. Tokią vaizduotę, kad kritikai niekaip negali apibrėžti grupės stiliaus – vienoje dainoje gali pasigirsti ir psichodelinio roko, ir elektroninės muzikos, ir net afrikietiškų ritmų atspindžiai.
Ne mažiau keistus dainų tekstus rašantys „alt-J“, regis, sugebėjo užimti dvi visiškai nesuderinamas kėdes – jie patinka ir snobams, kurie nori, kad muzika būtų kuo sudėtingesnė, ir paauglėms, kurios cypdamos Salacgryvoje pasitiko kiekvieną grupės dainą.
Kūriniu „3WW” koncertą pradėjusi grupė netrukus sugrojo ir „Tesselate“, „Deadcrush“, „In Cold Blood“, „Dissolve Me“, „Freckle“ ir kitas gerbėjų dievinamas dainas. Daugiau dėmesio, žinoma, skirdama prieš mėnesį išleisto trečiojo albumo „Relaxer“ kūriniams.
Kalbama, kad ją jau ne vienus metus šią grupę norima pasikviesti į Lietuvą. Būtų gerai – muzikinių subtilybių kupinas ir neįprastų sąskambių kupinas „alt-J“ koncertas tapo puikiu dar vieno pavykusio „Positivus“ sezono finišu.
