Ketvirtasis albumas „Damn“ tik dar labiau sustiprino pozicijas - į pirmąją vietą JAV populiariausiųjų sąrašuose pakilo ir visas diskas, ir jį pristačiusi daina „Humble“. Sukurtas su madingiausiais prodiuseriais (tarp jų - „BadBadNotGood“ ir Jamesu Blake'u), šis albumas drąsiai šokinėja tarp žanrų - nuo soulo iki ritmenbliuzo ir elektroninės muzikos.
Įžanga „Blood“ pakvimpa švelniais 1970-ųjų garsais, „DNA“ - agresyvus minčių srautas, „Yah“ - tingiai slenkantis, psichodelinis kūrinys. Beveik visas albumas - labai keistas ir įvairus, nors gal ir su kiek mažiau stulbinančių posūkių, kiek jų buvo ankstesniame K.Lamaro šedevre „To Pimp A Butterfly“.
Tekstai - apie ginklus, pinigus, socialinę nelygybę, vidines problemas ir, žinoma, depresiją, nes amerikiečiai išsirinko Donaldą Trumpą (supeikti dabartinį JAV prezidentą žinomiems šalies muzikantams jau tampa įpročiu).
Apie tai repuoja ir tūkstančiai kitų, tačiau K.Lamaro išskirtiniai bruožai - vaizduotė, išradingumas ir visiškai netikėtos metaforos, iškeliančios jį virš tiesmukų reperių minios.
Dainoje „Loyalty“ pasigirda atlikėjos Rihannos, o kūrinyje „XXX“ - grupės U2 lyderio Bono balsas, bet jų pasirodymai čia - epizodiniai, neryškūs ir nė kiek nenustelbiantys pagrindinės žvaigždės.
„Damn“ yra albumas, kuris gali sudominti ir visiškai nesiklausančius hiphopo. Repo mąstytojas, vizionierius? K.Lamarą galima drąsiai vadinti ir taip.
Įvertinimas - 9 iš 10.
Klipas "Element":
