Šūkiu „Nepamiršk palapinės ir piniginės“ jau 25-ąjį kartą žiūrovus viliojęs festivalis šeštadienio vakarą dovanojo paskutinį gaivališką bliuzo pliūpsnį.
Laisva ir draugiška atmosfera garsėjantis renginys šeštadienio popietę kelis tūkstančius žiūrovų džiugino ir koncertais, ir įvairiomis pramogomis.
Mažesnėje, Pašiūrės scenoje svajingą koncertą surengė talentingas estų gitaristas Argo Valsas, ne mažiau publiką sužavėjo slovakai „Gonsofus“ - duetas, derinantis bardų muziką, regį ir bliuzą.
„Mes kasmet užsukame į Lietuvą, jau keletą metų iš eilės. Nebandau jums įsiteikti, bet čia mus sutinka geriausiai“, - dėkojo grupės vokalistas.
Dienai persiritus į antrą pusę, pagrindinėje festivalio erdvėje buvo surengtos šunų lenktynės, gigantiškame puode verdama tradicinė festivalio „bliuziasriubė“ - žuvienė, kuria vaišinami buvo visi „Bliuzo naktų“ žiūrovai.
Linksmos nuotaikos nesugriovė ir popiet užgriuvęs, iki pat vidurnakčio įkyriai merkęs lietus – lietpalčius iš palapinių traukę bliuzuotojai veržėsi prie scenos ir linksminosi iš širdies.
Ypač efektingai juos išjudino lietuvių pučiamųjų instrumentų orkestrėlis „Mood Sellers“. Prieš porą metų šie muzikantai nustebino visus, surengdami koncertą ne ant Lūksto ežero kranto, o vandenyje.
Šįkart jie surengė eiseną per visą festivalio teritoriją – grodami ragino žiūrovus lįsti iš palapinių ir rinktis prie scenos. Dauguma pakluso – erdvė prieš sceną greitai užsipildė.
„Tiek žmonių šioje erdvėje tokiu ankstyvu vakaro metu aš dar nesu matęs“, - prisipažino „Bliuzo naktų“ rengėjas Algirdas Barniškis-Blėka, įteikęs „Mood Sellers“ apdovanojimą už ryškiausią improvizuotą koncertą festivalio istorijoje.
„Mood Sellers“ scenoje keitė hipišku atsiplaidavimu dvelkianti grupė „Baltasis kiras“, šįmet švenčianti savo dešimtmetį.
„Bliuzo naktyse“ ji liko ištikima sau – absurdiški tekstai (viena daina buvo odė repui), niekada nuo veido nedingstanti šypsena ir kartais sunkiai suvokiami vokalisto Tautvydo Pauliaus Augustino monologai.
Susirinkusią minią jis paragino niekada nepamiršti mylėti. „Mylėkit Lietuvą, mylėkit Naisius, mylėkit... neapsiverčia liežuvis to pasakyti“, - kvatojosi „Baltojo kiro“ lyderis.
Tai nebuvo vienintelė akimirka, kai Varniuose skambėjo juokeliai apie Naisiuose tuo pat metu vykusį blaivų Ramūno Karbauskio festivalį "Naisių vasara" - saujelė žiūrovų "Bliuzo naktyse" įkūrė atskirą "frakciją" "Naisių prarastieji".
Per šios grupės pasirodymą įsilinksminę žiūrovai išsireikalavo ir dainos, kuri jau tapo grupės vizitine kortele.
„Gerai, jei dainuosite jūs“, - nusileido T.P.Augustinas ir užtraukė romantiškąjį absurdo himną „Lūpytės“.
Tuos, kurie festivalyje pasigenda tikro, gryno bliuzo, turėjo nuraminti svečias iš Italijos – klasikinį bliuzą be jokių priemaišų grojantis dainininkas ir gitaristas Marco Pandolfi.
Temstant jį scenoje pakeitė Gregory Boydas – Danijoje gyvenantis amerikiečių dainininkas ir muzikantas, kuriam komplimentų negaili ir džiazo superžvaigždės Cassandra Wilson ir Nicholas Paytonas.
„Tai, ką jis daro, yra labai neįprasta“, - yra sakiusi C.Wilson. Mat bliuzą, soulą ir rokenrolą dainuojantis Gregory dainuodamas virtuoziškai groja plieniniais puodais – perkusiniu instrumentu, kuris dažniausiai nėra siejamas su tokia muzika.
Su muzikantų grupe į Varnius atvykęs G.Boydas publiką „užvedė“ akimirksniu – dainuodamas ir senus bliuzus, kuriuos kadaise grojo bliuzo legenda Muddy Watersas, ir, pavyzdžiui, Bobo Dylano dainą „Knockin' On Heaven's Door“.
Tarp įsismaginusių žiūrovų netrūko tokių, kurie iš anksto nusprendė „Bliuzo naktyse“ linksmintis ir kitais metais – beveik visi su ypatinga nuolaida siūlyti išankstiniai bilietai į 2018-ųjų festivalį buvo išgraibstyti.
Vainikuoti šeštadienio programą patikėta trigubam Baltijos šalių bliuzo pliūpsniui – dainininkei Arinai, be kurios šis festivalis neįsivaizduojamas, ne kartą čia grojusiems latviams „Coolman's Report“ ir jaunesnės publikos dievinamai grupei „Garbanotas bosistas“, kuri neseniai po metų pertraukos sugrįžo į sceną.
Psichodeliniai "Garbanoto bosisto" garsai sukūrė tobulą festivalio koncertų programos pabaigą, o pratęsti vakarėlį iki paryčių ir pasitikti saulę buvo galima diskotekoje.
